Daugelis kauniečių tikriausiai jau spėjo pasidomėti, kokie gi bus 2017-ieji – Ugninio Gaidžio metai. Astrologai tikina, kad metų globėjas yra energingas ir aktyvus paukštis, todėl tokie bus ir metai.
Kokie gi iš tiesų yra gaidžiai ir kokios jų charakterio savybės, puikiai žino kaunietis Jurgis Napoleonas Kerys.
Žaliakalnyje gyvenantį statybininką-inžinierių gaidžiai kiekvieną rytą žadina jau 7 metus.
Nors jis laiko dekoratyvinės – šiurpių – veislės gaidžius ir vištas, šie paukščiai nuo įprastų vištų skiriasi tik dydžiu ir gražesne išvaizda. Tačiau elgesys ir gyvenimo būdas – toks pat kaip tradicinių giedorių ir perekšlių.
Iš daugelio kauniečių kiemų naminius paukščius ir gyvulius miesto civilizacija vis labiau išstumia. Tačiau simboliška, kad pasitinkant Gaidžio metus dekoratyvinės vištos ir gaidžiai vėl sparčiai populiarėja.
Auštant budina gaidžiai
Artėjant 6 valandai ryto vienoje Žaliakalnio gatvėje suskardena gaidžių giesmės. Taip jie žadina savo vištas, o žmonėms skelbia, kad atėjo dar viena nauja, šauni ir įdomi diena.
Išgirdęs savo auginamų dekoratyvinių sparnuočių balsus, kiekvieną kartą naują rytą pakiliai sutinka ir J.N.Kerys.
Vyras pasakojo, kad jaunystėje augino balandžius. Vėliau sukūrė šeimą ir šį pomėgį ilgam buvo pamiršęs. Pastaruosius 7 metus jis vėl puoselėja paukščius. Pradėjo auginti įvairių veislių dekoratyvines vištas.
„Pirmoji priežastis buvo noras turėti naminių kiaušinių. Tačiau ir stebėti bei auginti netradicinės išvaizdos paukščius, rodyti juos kitiems yra didelis malonumas“, – pasakojo vyras.
Plunksnos želia keistai
Dabar prie kauniečio namų pastatytoje gana erdvioje vištidėje karaliauja pulkas šiurpių veislės gaidžių ir vištų.
Šie paukščiai įdomūs tuo, kad jų plunksnos auga kitaip nei kitų gentainių – ne nuo galvos žemyn, o atvirkščiai – nuo apačios želia į viršų. Todėl purios jų plunksnos, kuriomis apžėlusios net kojos, atrodo įspūdingai.
J.N.Kerys pasakojo, kad dekoratyvinės vištos ir gaidžiai nuo tų, kuriuos laiko ūkininkai, skiriasi tik dydžiu.
Jo sparnuočiai yra kone per pusę mažesni. Taip pat gražesnės išvaizdos.
Tačiau savo elgesiu nuo paprastų vištų ir gaidžių niekuo nesiskiria.
Nuo patino nenuklysta
Kaip visi gyvūnai, šie sparnuočiai turi griežtas savo gyvenimo taisykles.
Gaidžiai yra atsakingi už tai, kad gerai gyventų ir maitintųsi jo vištos. Paprastai jis prižiūri 5–8 patelių pulką.
Ryte gaidys jas žadina giedojimu. Tada išveda į lauką palesinėti. Vištos paklusniai seka paskui jį į kiemą ir nulenkusios galvas ieško lesalo.
Gaidys paprastai tupi kur aukščiau ir prižiūri, kad būrys pasisotintų. Patelės toli nuo gaidžio niekada nenuklysta. Jei prie pulko sėlina katė ar šuo, giedorius kelia triukšmą, gina savo damas ir teritoriją.
Kai vištos padeda kiaušinių, apie tai jos praneša garsiai kudakuodamos. Jas palaiko ir pagiria vėl pragysdamas gaidys.
Apie 17 valandą vištos paskui gaidį keliauja miegoti ant savo laktų, kad anksti ryte vėl džiaugtųsi nauja diena.
Mušasi lyg bernai šokiuose
J.N.Kerys pasakojo, kad meilės reikaluose gaidžiai yra tikri donžuanai. Kai nusižiūri vištą ir pavyksta ją pamylėti, taip pat giriasi giedodami.
Jaunesni patinai tarp savęs nesimuša, nekonkuruoja. Tačiau jei pulke gyvena senas gaidys ir subręsta jaunas paukštis, kova dėl meilės objektų gali baigtis net mirtimi.
„Tada gaidžiai elgiasi kaip du bernai šokiuose. Gaidžiai turi pentinus. Yra buvę, kad besipliekdami dėl teritorijos ir vištų vienas kitam yra jais perplėšę gūžį. Nukentėjusįjį teko palaidoti“, – prisiminė kaunietis.
Tačiau kaip ir žmonės, vieni gaidžiai būna aršesni, kiti – bailesni.
Labiausiai mėgsta mėsą
J.N.Kerio augintiniai lesa kviečius, specialius vištoms skirtus kombinuotuosius pašarus. Tačiau labai mėgsta ir sūrį, varškę, batoną.
Didžiausias delikatesas plunksnuočiams yra mėsa. Ja kaunietis savo gaidžius ir vištas palepina didžiųjų švenčių proga.
Vištelė per metus gali padėti iki 130 kiaušinių. Jie mažesni nei naminių vištų. Vyras teigė, kad kai vištos gyvena ir minta natūraliai, laisvėje, kiaušiniai būna tarsi stebuklingi.
„Dabar valgau rugsėjo 7 dieną padėtus kiaušinius. Jų net šaldytuve nelaikau. O jie vis dar nepasenę. Kiaušinio sudėtis yra tobula“, – teigė J.N.Kerys.
Žmonėms naudingos yra net plunksnuočių išmatos. „Tarpukariu į Lietuvą iš Pietų Amerikos jos net būdavo eksportuojamos. Pavadintos „Čili salietra“ ir pardavinėjamos parduotuvėse. Jas kauniečiai pirkdavo daržams tręšti. Taip savo vištų atliekas naudoju ir aš“, – pasakojo vyras.
Užskrido ant namo stogo
Kartais dekoratyviniai paukščiai šeimininkui iškrečia netikėtų išdaigų. Būna, kad gaidys randa pravirus kiemo vartus. Kartą yra išėjęs gana toli nuo namų į gatvę. Paskui jį sekė visas vištų pulkas.
„Gaidžiai nėra kvaili gyvūnai. Jie atsimena, kur gyvena. Po kiek laiko visas pulkas su gaidžiu priešakyje paržygiavo namo“, – pasakojo plunksnuočių šeimininkas.
Anksčiau vyras laikė kitos – feniksų – veislės vištas. Jos mokėdavo pakilti ir skristi, tik nutūpti būdavo sunku. Viena tokia višta pabėgo iš kiemo, užskrido ant greta stovinčio 2 aukštų namo stogo ir ilgai ant jo tupėjo. Aplinkiniai, pamatę po apylinkes besidairančią vištą, stebėjosi ir juokėsi.
Pabėgėlę šeimininkui teko ilgai vilioti nusileisti žemyn. Vėl padėjo gaidys. Kaunietis jį ir likusį būrį vištų atviliojo prie namo ir lesino. Skraidūnė pagaliau susigundė lesalu ir vargais negalais nusileido nuo stogo.
Auginti pradėjo dvaruose
J.N.Kerys sakė, kad pradėjęs domėtis dekoratyviniais paukščiais sužinojo, jog Lietuvoje dekoratyvinės vištos išpopuliarėjo tarpukariu.
„Dvaruose buvo madinga laikyti povus, gulbes. Norėdami paįvairinti dekoratyvinių paukščių būrius, dvarininkai pradėjo auginti ir dekoratyvines vištas bei gaidžius“, – pasakojo kaunietis.
Tačiau mūsų paukštininkai iki šiol dar nėra išvedę lietuviškos dekoratyvinių vištų veislės. Augina iš kitų šalių kilusius plunksnuočius.
Gaidžius vedžioja lyg šunis
Viena seniausiai tokius paukščius auginanti ir veisles išvedanti tauta yra japonai. Viena jų išvesta veislė šabo yra ypatinga tuo, kad gaidžiai užsiaugina 1–3 metrų ilgio uodegas.
„Paukštis auginamas ant stovo. Ilgainiui stovas keliamas vis aukščiau, kad auganti uodega nenulūžtų. Tokius gaidžius japonai prisiriša kaspinais ir vedžiojasi, rodo jų grožį“, – pasakojo vyras.
Kaunietis taip pat bandė auginti tokį gaidį, tačiau pristigo kantrybės juo rūpintis.
Apsilankė net policija
Dėl savo plunksnuočių vyras yra patyręs ir nemalonumų. Prieš keletą metų viena kaimynė panoro, kad J.N.Kerys atsikratytų savo dekoratyvinių vištų.
„Moteris skundėsi, kad jai trukdo gyventi gaidžių giedojimas, mieste vištoms esą ne vieta“, – prisiminė kaunietis.
Į jo kiemą tada buvo susirinkę kaimynai, seniūnas, gyvūnų globėjai bei veterinarai. Dėl visa ko, jei kiltų muštynės lyg tarp gaidžių, buvo iškviestas net policininkas.
„Tačiau man pavyko įrodyti, kad augintiniai yra dekoratyviniai paukščiai, o jų gyvenimo sąlygos puikios ir aplinkiniams netrukdo“, – prisiminė J.N.Kerys.
Kaunietis įsitikinęs, kad ryte pasigirstančios gaidžių giesmės yra kur kas malonesnės ausiai, nei klausą rėžiantys automobilių signalizacijų garsai.
Tiki gerą žadančiu ženklu
Kaune dekoratyvinių vištų augintojai buriasi Aleksoto turguje. Dalyvauja ir įvairiuose miestuose bei šalyse vykstančiose parodose.
J.N.Kerys pasakojo, kad šiuos dekoratyvinius paukščius mados vėjai taip pat paliečia. Ypač madinga auginti tokias vištas ir gaidžius buvo prieš 10 metų.
„Kiti metai – gaidžio. Tikiu, kad tai paskatins žmones vėl prisiminti šiuos įdomius paukščius, kurie savo balsu prišaukia naują dieną. Manau, kad rytais išgirsti gaidžio giesmę yra geras ženklas, suteikiantis vilties, kad ji bus sėkminga“, – sakė J.N.Kerys.
Gaidžius labai vertino vienuoliai
Giedrė Mazienė
Lietuvos veislinių paukščių augintojų asociacijos prezidentė
„Manoma, kad naminės vištos kilo iš laukinių vištinių paukščių, gyvenusių Pietų Azijoje. Yra išlikę žinių, kad namines vištas dar 3 tūkstančiai 200 metų prieš Kristų laikė Indijos gyventojai. Egipte ir Kinijoje jos namuose buvo auginamos 1 tūkstantis 400 metų prieš Kristų.
Europoje vištos kaip naminiai paukščiai pradėti auginti 700 metų prieš Kristų.
XVI amžiuje vištas dažnai augindavo vienuoliai. Tačiau paukščiai buvo vertinami ne dėl mėsos ar kiaušinių, bet dėl to, kad buvo mėgstama rengti gaidžių kautynes.
Europiečiai vištas pamažu ėmė auginti ne tik kaip naminius paukščius. Buvo imtasi išvedinėti jų veislės. Dekoratyvines vištas ir gaidžius XVIII amžiuje savo dvarų ar pilių soduose pradėjo laikyti turtingi žmonės.
Dabar pasaulyje yra per 200 dekoratyvinių vištų veislių. Beveik visų jų turi ir lietuviai. Neretai žmonės veislinių vištų kiaušinius parsisiunčia iš kitų šalių. Pati vienos veislės kiaušinių esu parsisiuntusi iš Olandijos. Juos surasti ir įsigyti padėjo Lietuvos ambasadorius Lietuvoje.
Pastaruoju metu veislinės vištos ir gaidžiai mūsų šalyje sparčiai populiarėja. Jų nori įsigyti kaimo sodybų, atgimstančių dvarų savininkai.
Dekoratyvinės vištos kainuoja įvairiai. Brangiausiai šiuo metu vertinama Vietname išveista vištų veislė. Ji ypatinga tuo, kad vištų ir gaidžių kojos labai storos, prilygsta žmogaus riešo storiui.
Vietnamiečiai jas vertina dėl šių kojų ir tokias vištas pateikia tik ant aukščiausio rango asmenų stalo.
Europiečiams, taip pat ir mums, šios vištos vertingos dėl savo išvaizdos. Tačiau už jų porą prašoma apie 1,5 tūkstančio eurų.“
Gyvūnus iš miesto išstumia civilizacija
Liukrecija Navickienė
Aleksoto seniūnė
„Aleksoto gyventojai nemažai naminių vištų ir gaidžių laikė prieš 6 metus. Tačiau tada prasidėjo paukščių maras. Veterinarijos specialistai paprašė seniūnijos atstovų suregistruoti gyventojų laikomus naminius paukščius.
Išpjauti jų nenurodė, tačiau norėjo žinoti, kur jie laikomi, jei maras pasiektų Kauną. To nenutiko. Tačiau gyventojai ilgainiui patys ėmė laikyti vis mažiau naminių gyvūnų.
Vieni ūkininkauti mėgę kauniečiai pasimirė ir jų augintų kiaulių ar kitų gyvūnų neliko. Kitas gyventojas, kuris prie Leipalingio gatvės ganydavo arklį ir karvę, savo gyvulius išgabeno į kaimą. Šioje teritorijoje vyksta naujų namų statybos.
Civilizacija naminius gyvulius ir paukščius iš miesto sparčiai išstumia. Jaunoji karta gyvulių ar naminių paukščių nebeaugina.
Gyventojų, kurie laiko dekoratyvinius balandžius ar kitus paukščius, yra vos vienas kitas. Norėdami juos auginti, kauniečiai turi gauti kaimynų sutikimą.
Gyventojai taip pat turi laikytis gyvūnų laikymo mieste taisyklių. Jose numatyta, kad augintiniai turi būti laikomi tvarkingai, kad jų teršalai ar smarvė netrikdytų kitų gyventojų.
Skundų dėl tokių dalykų jau senokai nesame gavę.“
