Darbininkai pastarosiomis dienomis karštligiškai mėgina kovoti su prasidėjusia vakarinio aplinkkelio šlaitų erozija, tačiau akivaizdu, kad tai – tik kosmetinis remontas.
Mat verčiantis per galvą, kad aplinkkelio trečiasis etapas būtų kuo greičiau užbaigtas, nespėta stačių šlaitų tinkamai sutvirtinti ir apželdinti.
Laukia sausesnių dienų
Aplinkkelio rangovės įmonės „Kauno tiltai“ komunikacijos specialistė Giedrė Samulionytė-Lekavičienė tvirtino, kad pagrindinė nuošliaužų atsiradimo priežastis yra paprasta.
Tai – smarkus ankstyvo pavasario lietus.
„Tačiau tokio kiekio kritulių tiksliai prognozuoti tiesiog neįmanoma.
Tad su oro sąlygomis susiję ir tolesni darbai.
Įsivyravus sausesnėms dienoms tvarkymo darbus planuojama vykdyti balandžio pabaigoje ir gegužės viduryje“, – aiškino G.Samulionytė-Lekavičienė.
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža neslėpė – nuošliaužų atsirado ir dėl to, kad dar nėra žolės.
„Atšilo orai, traukiasi įšalas, todėl žemė šiek tiek pasislinko, nes šlaitai gana aukšti ir statūs“, – vardijo jis.
Praėjusią savaitę savivaldybėje su aplinkkelio rangove buvo aptarti šlaitų tvarkymo ir tvirtinimo darbai.
Jie taip pat bus toliau apželdinami.
„Kauno tiltų“ atstovai pažadėjo, kad stabilizuojant šlaitus bus klojama trinkelių danga, tvarkoma veja, sėjama žolė.
Komisija dar nepalaimino
Anot V.Paužos, visi šlaitų gelbėjimo nuo erozijos darbai savivaldybei nieko nekainuos – pagal sutartį tai turės atlikti rangovė įmonė „Kauno tiltai“.
Kalbėdama apie šį įvykį G.Samulionytė-Lekavičienė pabrėžė, kad aplinkkelio trečiojo etapo valstybinė komisija dar nepriėmė. Kol kas tik leistas automobilių eismas.
Aplinkkelio trečiasis etapas iškilmingai atidarytas praėjusių metų gruodžio 20-ąją.
Apie sutvirtinimą nekalba
„Kauno tiltai“ neatsakė į klausimą, kaip tiesiant aplinkkelį buvo sutvirtinti šlaitai. Inžineriniu požiūriu vieno sudėtingiausių miesto susisiekimo infrastruktūros objektų techninėse specifikacijose nurodyta, kad šlaitams sutvirtinti turėtų būti naudojama neaustinė geotekstilė.
Ji sudūrimo vietose užleidžiama viena ant kitos pagal gamintojo instrukcijas.
Ar tiesiant vakarinį aplinkkelį buvo laikomasi visų reikalavimų, „Kauno tiltų“ atstovai nepanoro aiškinti.
Beje, statesnėse vietose – tiltų, viadukų prieigose – šlaitams sutvirtinti naudojamos ir gelžbetoninės plytelės arba blokai, net akmenų mūras.
Būtent šiose vakarinio aplinkkelio vietose atsivėrė didžiausios nuošliaužos, mat brangesnių sutvirtinimo medžiagų čia veltui rasi.
O daugelyje Europos šalių geotekstilės ir geotinklų sutvirtinant itin stačius šlaitus jau seniai atsisakyta.
Tam naudojami gabionai – inžineriniai statiniai, suprojektuoti kaip atraminės sienutės, kurios sulaiko gruntą nuo erozijos. Tai suvirinto vielos tinklo krepšys, užpildytas stambios frakcijos skalda.
Gabionų dėžės tarpusavyje suvirinamos. Taip sukibusių elementų sistema sudaro savotiškas atramines sienutes.
Darbus atliko paskubomis
Vilniečiai jau spėjo pastebėti, kad kai kurie darbai atlikti paskubomis ar net atmestinai.
Tarkime, po viaduku į Gineitiškes liko suversta žemių ir akmenų krūva. O ant kito viaduko ties Girulių gatve prastai pritvirtintos skardos. Jos visiškai plonos, be to, labai slidžios, tad dėl to pretenzijas ėmė reikšti pėstieji.
Gruntas slenka ir naujose kalno vietose
Nuošliaužos kamuoja ir Gedimino kalną. Šį pavojingą geologinį procesą specialistai pastebėjo jau prieš keletą metų, tačiau šiemet gruntas ėmė slinkti intensyviau.
Tai nutiko ir kovo 7-ąją, kai pietiniame šlaite buvo pastebėta apie 40 kvadratinių metrų nuošliauža (nuotr.). Šalia jos formuojasi naujos nuošliaužos.
Vasario 1 dieną užfiksavus besiformuojančią naują nuošliaužą Gedimino kalno šiauriniame šlaite buvo kreiptasi į specialistus, apie susiklosčiusią padėtį informuota Lietuvos geologijos tarnyba.
Grėsmingai nuslinkęs šiaurės vakarų šlaitas vasario pabaigoje laikinai buvo sutvirtintas lynais ir grandinėmis.
Pavogė dalį pušų
2009-aisiais nutiesus Tūkstantmečio gatvę, pietinio aplinkkelio dalį, rūpesčių dėl slenkančių šlaitų nekilo – jie buvo deramai sutvirtinti.
Tačiau tąkart juos nuniokojo vagys – 2010 metų balandį po vienos nakties neliko šlaite pasodintų 664 kalninių pušų (nuotr.), kurios buvo pasodintos prieš metus.
Vilniaus savivaldybė patirtus nuostolius įvertino beveik 23 tūkstančiais litų (apie 6 tūkst. 660 eurų).
Dėl pušų vagystės savivaldybės atstovai į policiją kreipėsi jau antrą kartą, tačiau vagys taip ir nebuvo sulaikyti.
Neabejojama, kad pušis išrovę vagys turėjo kur jas parduoti. Įtariama, jog jas nupirko koks nors medelynas. Parduoti tokį skaičių augalų turguje būtų labai sudėtinga. Vagys pušis išrovė tinkamu jas sodinti metu.
