Kultūros ministrė Liana Ruokytė – Jonsson paaiškino, kad pirmajam etapui bus skiriama per 3 mln. eurų – šiaurės vakarų ir pietryčių šlaitams sutvirtinti.
Taip pat bus tvirtinami ir sovietmečiu nevykusiai pastatyti rostverkai.
Nacionalinio muziejaus atstovas spaudai Arminas Šileikis anksčiau sakė, kad gegužės pradžioje bendrovės „Rekreacinė statyba“ parengtas techninis kalno tvarkybos darbų projektas buvo vertinamas visą mėnesį, atliktos trys ekspertizės: bendroji, specialioji (paveldosaugos) ir dar viena specialioji ekspertizė, inicjiuota Lietuvos nacionalinio muziejaus.
Pastaroji ekspertizė turėjo įvertinti šlaito tvirtinimo konstrukcijų sprendinius.
Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, paskutinė didesnė – šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas beveik keturiems mėnesiams ir lankytojams po Velykų, balandžio mėnesį . Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti dar šiemet – šiaurės vakarų šlaite esančios gelžbetoninės sijos, vadinamieji rostverkai, sutvirtinti lynais ir grandinėmis.
Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Iki šiol kalne neveikia ir funikulierius.
Susipažinti su Gedimino kalno būkle atvyko ir ekspertai iš Lenkijos, turintys patirties kalvų tvirtinimo srityje.
Portalas lrytas.lt kalbėjosi su Lenkijos geologinių tyrimų instituto direktoriumi Slawomiru Mazureku. Jis pripažino, kad su nuošliaužomis Lenkijoje, kur daugiau ir pilių, ir kalvų, susiduriama nuolat.
„Gedimino kalno nuošliaužos – natūralaus, gamtinio proceso išdava. Vilniaus kalvos susiformavo ledynmečiu, prieš 18 tūkstančių metų. Vėliau reljefas ėmė lygėti. Dar po dviejų tūkstančių metų Gedimino pilies kalva natūraliai susilygintų su paviršiumi. Ir kuo aukštesnė kalva, tuo greičiau ji slenka žemyn. Ypač, jei ant jos stovi svoris, šiuo atveju – pilis. Paprastai tariant, Gedimino kalnas yra per aukštas“, - paaiškino S.Mazurekas.
Premjeras S.Skvernelis pripažino Gedimino kalvos sutvirtinimo komandoje norintis matyti ir patirties šlaitų sutvirtinimo srityje turinčius lenkų geologus.
Sutartis dar nepasirašyta, tačiau lenkų geologai neatmetė tokios galimybės.
„Tačiau jei dirbsiu Vilniuje, tai būtinai kartu su Lietuvos geologinės tarnybos atstovais“, - pabrėžė Lenkijos geologinių tyrimų instituto vadovas S.Mazurekas.
