Pasak specialistų, smarki liūtis griūvančiam kalno šlaitui gali pridaryti dar daugiau žalos. „Teoriškai gali įmirkti gruntas ir susiformuoti dar viena nuošliauža. Tačiau tikslius duomenis, kokio dydžio nuošliauža gali vykti, žinosime tik atlikę išsamius tyrimus“, – sakė Lietuvos geologijos tarnybos atstovas Viktoras Lokutijevskis.
Kada gali įvykti nuošliauža – nežinoma. „Tai priklauso nuo daugelio veiksnių“, – trumpai komentavo specialistas.
Portalui lrytas.lt Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovas ryšiams su visuomene Arminas Šileikis teigė: „Kol kas kalno būklė yra stabili.“
Kaip tik ketvirtadienį prasidėjo kalno tvarkymo darbai. Kalną kamuojančių problemų spręsti atvyko geologijos specialistai iš Lenkijos, tačiau dėl stiprios liūties darbų pradžia gali būti atidėta.
Primename, kad Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, pastaroji didesnė – šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas beveik keturiems mėnesiams ir lankytojams po Velykų, balandžio mėnesį. Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti dar šiemet – šiaurės vakarų šlaite esančios gelžbetoninės sijos, vadinamieji rostverkai, sutvirtinti lynais ir grandinėmis. Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Iki šiol kalne neveikia ir funikulierius.
Susipažinti su Gedimino kalno būkle atvyko ir ekspertai iš Lenkijos, turintys patirties kalvų tvirtinimo srityje. Portalas lrytas.lt kalbėjosi su Lenkijos geologinių tyrimų instituto direktoriumi Slawomiru Mazureku. Jis pripažino, kad su nuošliaužomis Lenkijoje, kur daugiau ir pilių, ir kalvų, susiduriama nuolat.
„Gedimino kalno nuošliaužos – natūralaus, gamtinio proceso pasekmė. Vilniaus kalvos susiformavo ledynmečiu, prieš 18 tūkstančių metų. Vėliau reljefas ėmė lygėti. Dar po dviejų tūkstančių metų Gedimino pilies kalva natūraliai susilygintų su paviršiumi. Ir kuo aukštesnė kalva, tuo greičiau ji slenka žemyn, ypač jei ant jos stovi svoris, šiuo atveju – pilis. Paprastai tariant, Gedimino kalnas yra per aukštas“, – paaiškino S.Mazurekas.
Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis. Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams, Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais.
Abi šalys pasidalijo savo patirtimi. Pasak pranešimo, dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
