Komisija, įvertinusi grėsmes ir rizikas, spręs du svarbius klausimus: dėl avarinės būklės kalno uždarymo lankytojams, taip pat dėl išsamaus dokumentų apie kalno tvarkybą pateikimo komisijai, ekspertams ir visuomenei nuo pat tvarkybos pradžios (1983 m.) iki dabar – tai įvairių atliktų tyrimų, ekspertinių vertinimų, leidimų ir suderinimų su įvairiomis institucijomis dokumentai, kurių Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol nėra gavusi.
Kaip informavo Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Gedimino kalno situacija yra labai rimta.
„Šiandien šaukiame Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdį, kuriame spręsime dėl būtinybės uždaryti kalną ar jo dalį lankymui. Taip pat Komisijoje teikiu sprendimą privalomai išreikalauti visus dokumentus (projektus, techninius projektus, darbų projektus, technines ekspertizes, priėmimo aktus) nuo 1983 iki šių metų ir juos paskelbti viešai bei duoti ekspertams.
Kodėl nuo 1983 metų? Todėl, kad tie patys žmonės iki šiol tebevykdo tą patį „unikalų“ kalno tvarkymo projektą. Informacija visuomenę pasiekia tik nuotrupomis. Dėl to net ekspertai negali pasakyti, ar po pietine siena (ant kurios matome besifotografuojančius žmones!) atsivėrusi ertmė yra katastrofos ženklas, ar tik detalė“, – viešame pareiškime feisbuke sakė sostinės meras.
Anot jo, antradienį bus sprendžiama: stabilizuoti esamą kalno būseną (sutvirtinant gruntą ir paliekant niekada toje vietoje nebuvusias, tačiau dabar esančias sienas) ar ardyti šias sienas ir mūrus atstatinėti toje vietoje, kur jos originaliai ir buvo – t.y. toliau nuo šlaito krašto.
Komisija taip pat aptars visuomenei labai svarbų klausimą – sklandų ir išsamų informacijos apie kalno tvarkybą pateikimą.
Anksčiau Vilniaus meras sakė, kad dėl nemokšiško kalno tvarkymo ir net nusikalstamo kitų institucijų aplaidumo per pastaruosius penkioliką metų jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
Primename, kad Gedimino kalno būkle ypač susirūpinta po pernai vasarį ir spalį įvykusių didelių nuošliaužų, mažesnių nuošliaužų būta ir vėliau, pastaroji didesnė – šių metų kovą. Šiemet kalnas dėl avarinės būklės buvo uždarytas beveik keturiems mėnesiams ir lankytojams po Velykų, balandžio mėnesį.
Kai kurie kalno tvirtinimo darbai atlikti dar šiemet – šiaurės vakarų šlaite esančios gelžbetoninės sijos, vadinamieji rostverkai, sutvirtinti lynais ir grandinėmis. Gedimino kalno tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos. Iki šiol kalne neveikia ir funikulierius.
Susipažinti su Gedimino kalno būkle atvyko ir ekspertai iš Lenkijos, turintys patirties kalvų tvirtinimo srityje. Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis. Prieš prasidedant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbams,
Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos specialistų – geologų, hidrogeologų, geotechnikų, geofizikų – delegaciją, kuriai plačiau pristatė įgyvendinamą tvarkybos darbų projektą ir supažindino su netrukus prasidėsiančiais darbais. Abi šalys pasidalijo savo patirtimi.
Pasak pranešimo, dviejų šalių specialistai vieningai sutarė, kad pagrindinė Gedimino kalno problema – vanduo, kuris patenka ant kalno paviršiaus, susigeria į gruntą ir, pasiekęs nelaidų grunto sluoksnį, išteka šaltiniais kalno šlaituose. Kita bėda – supiltinis gruntas, kurį reikės pašalinti tvarkant Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą.
