Anot jo, šis įvykis galėtų būti siejamas su praėjusią naktį ir rytą prognozuotu Perseidų meteorų lietumi.
Sprogimus danguje panašiu metu girdėjo ir Žirmūnų gyventoja Indrė. Jos teigimu, iš tiesų įsijungė automobilių signalizacijos. „Aš pagalvojau, kad tai tiesiog griaustinis“, – teigė moteris.
Žirmūnuose gyvenanti Giedrė B. portalui pranešė, kad taip pat girdėjo sprogimą, kuris ją pažadino. „Sprogimo garsas buvo vienas, bet galingas“, – teigė moteris.
Portalui lrytas.lt Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento OVV Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas Saulius Rasščevskis sakė, kad tai galėjo būti žaibas. „Apie meteoritus jokios informacijos ir pranešimų negavome. Labiau tikėtina, kai tai buvo perkūnija audros metu“, – aiškino pareigūnas.
„Šiandien apie 07.20 val. ryto Vilniuje tikrai buvo stiprus trenksmas. Pirmiausiai buvo silpnesnis, girdėjosi kažkur toliau, o antrą kartą maždaug po penkių minučių visas dangus baltai nušvito ir trenksmas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog čia pat Naujamiestyje šalia trenkė žaibas – visas rajonas paskendo signalizacijų triukšme. Vis dėlto, manau, jog tai buvo ne sprogimas, o žaibas, kadangi kaime dažnai tekdavo girdėti, kai žaibas trenkia kur nors netoli, visai šalia“, – portalui lrytas.lt rašė audringo ryto liudininkė Greta.
Įvykį paaiškino astrofizikas
Astrofizikas Jonas Vaiškūnas portalui lrytas.lt aiškino, kad labiau tikėtina, jog audringą rytą Vilniuje smarkiai griaudėjo, o ne krito meteorai.. „Tų garsų ir atmosferinių reiškinių buvo pakankamai daug, tad galima supainioti. O nuo galingos perkūnijos įsijungia ir automobilių signalizacijos. Jei tai būtų meteoras, tai turėtų būti tik vienkartinis garsas. Garsas su intervalais nėra būdingas meteorui, jie jis sprogsta ore. Vienas žybsnis, vienas garsas“, – aiškino J. Vaiškūnas.
Jo teigimu, sieti tokio įvykio su perseidų lietumi nereikėtų, mat kometa palieka savo kelyje ne nuolaužas, o smiltelės, aguonos dydžio dulkeles. O štai nuolaužas palieka asteroidai.
„Mūsų, žmonių, sąmonė neįprastus reiškinius linkusi susieti su egzotiškesniais dalykais. Žinoma, meteoras gali pasitaikyti, taip kaip Čeliabinske, kai buvo matyti ir galingas žybsnis, ir sprogimas. Tada dužo langai, buvo įspūdingas reiškinys“, – sakė astrofizikas.
Molėtų observatorijos atstovai portalui lrytas.lt taip pattikino, jog tikimybė, kad tai galėjo būti meteoras – menka. „Teoriškai, tai galėjo būti ir meteoras, bet šiuo atveju galima daryti įvairiausių prielaidų. Gal būt tai tebuvo perkūnija“, – atsakė Molėtų observatorijos specialistai.
Jų teigimu, sprogimą sukeltų meteoras, dydžio sulig kibiru ar virtuvine spintele. tad su perseidų lietumi toks reiškinys neturėtų būti susijęs. „Perseidai, tai praskriejusios kometos liekanos, dulkelės, kruopos dydžio likučiai“, – aiškino Molėtų observatorijos atstovas.
Rugpjūčio danguje matyti perseidų lietus
Primename, kad kasmet, maždaug nuo liepos 17 iki rugpjūčio 24 dienos, mūsų planeta kerta Swift-Tuttle kometos (perseidų meteorų lietaus šaltinio) orbitą. Šios kometos nuolaužos užteršia kometos orbitą, bet į kometos dalelių tirštumą įskriejame tik po pirmosios rugpjūčio savaitės. Swift-Tuttle kometos nuolaužos žiebia į Žemės aukštesniąją atmosferą maždaug 210 000 kilometrų per valandą greičiu, nušviesdamos naktį greitai judančiais perseidais.
Jei mūsų planeta kerta neįprastai tankią meteoroidų santalką – kometos nuolaužas, matome daugiau meteorų. Swift-Tuttle kometos orbita pasiekia Plutono orbitos išorę ir Žemės orbitos vidų, kai būna arčiausiai Saulės. Jos apsisukimo apie mūsų šviesulį periodas – maždaug 133 metai. Kaskart kometai praskriejant vidinę Saulės sistemą, žvaigždės šiluma sušildo ir suminkština kometos ledą, papildydama orbitos srautą nauja kometos medžiaga. Swift-Tuttle kometa pastarąjį kartą perihelį pasiekė 1992 gruodį ir vėl ten atsidurs 2126 metų liepą.
Girdėjote ar matėte sprogimus danguje? Rašykite el. paštu gamta@lrytas.lt
