„Mūsų krašto ūkininkai supranta, kad verkšlendami nieko nepakeis ir kantriai dirba toliau“,- pasakojo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno rajono skyriaus pirmininkė Genutė Staliūnienė.
Dėl nesibaigiančių liūčių ekstremali situacija paskelbta keliolikoje Lietuvos savivaldybių, tačiau G.Staliūnienė mano, kad ją reikėtų skelbti visoje šalyje.
Pakaunės ūkininkų atstovė kartu su Kauno rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėju Alvydu Rimdeika ir buvusiu ilgamečiu Kauno rajono vadovu Petru Mikelioniu aplankė daugiau kaip šimtą pakaunės žemdirbių, domėjosi jų problemomis.
„Vieni laukai skęsta daugiau, kiti mažiau, tačiau nukentėjo visi be išimties“, – pastebėjo išvykos dalyviai.
Blogiausia ne tai, kad liko nenuimta maždaug 10 proc. derliaus, o kad nuimtas yra blogos kokybės, smarkiai krito supirkimo kainos, ūkininkams sunku atsiskaityti su bankais ir tęsti pradėtus projektus.
G.Staliūnienė tvirtino, kad nuostolių turės visi, net ir tie, kurie spėjo nuimti derlių – jie negalėjo laiku pasėti, o jei pasėjo – užmirko ir neaišku, ar kas sudygs. „Taigi, laukia liūdnas pavasaris“, – atsiduso ūkininkė.
Ne ką geresnė ir cukrinių runkelių augintojų, kitų daržininkų padėtis: derlius pūva, o pažliugusiuose laukuose sunku panaudoti techniką. Lietingi metai parodė ir tai, kad šalyje reikėtų daugiau dėmesio skirti melioracijai.
Kuo ūkininkams galėtų padėti Vyriausybė? „Pirmiausia nedidinti žemės mokesčių, padėti susitarti su bankais, kitomis institucijomis. Tai būtų net svarbiau, nei išmokos iš valstybės biudžeto“, – pabrėžė G.Staliūnienė.
Nepaisant sunkmečio, nemažai pakaunės ūkininkų šiemet pasitempė, investavo į techniką, susitvarkė aplinką. „Turėsime iš ko rinkti Metų ūkio konkurso laureatus“,- šypsojosi G.Staliūnienė.
