Įamžinę paukščius nuotraukose, mokslininkai gavo išsamų vaizdą apie tai, koks oro užterštumas buvo vienu ar kitu istorijos laikotarpiu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Be to, šis tyrimas praplėtė žinias ir supratimą apie klimato kaitą.
123rf nuotr.
Susiję straipsniai
„Nuvykę į Čikagos muziejaus gamtos istorijos skyrių ir susiradę paukščius, kurių iškamšios saugomos apie šimtą metų, pamatėme, kad visų jų plunksnos pilnos suodžių“, – naujienų portalui BBC sakė tyrimo bendraautoris Shane'as DuBay iš Čikagos universiteto.
Mokslininkai pastebėjo, kad paukščiai, mumifikuoti prieš kelerius metus buvo gerokai švaresni, tad šis tyrimas parodė aiškią tendenciją.
Paukščių nuotraukas galite pamatyti čia: FOTO
Susiję straipsniai
Ištyrus daugiau nei 1000 paukščių tapo aišku, kad pats užterščiausias oras buvo pačiais pirmaisiais XX a. metais. Tad amžių sandūroje oras buvo užterštas labiau, nei matyta anksčiau.
Praėjus keliems dešimtmečiams, Didžiosios depresijos metais JAV (1929-1933), anglies deginimo mastai buvo sumažėję. Tuo tarpu prasidėjus Antrajam pasauliniam karui oro užterštumas suodžiais vėl išplito, tačiau juodųjų dalelių kiekis buvo nebe toks didelis – namų ūkius imta šildyti vis labiau populiarėjančiomis gamtinėmis dujomis.
Pasak tyrimo autorių, rezultatai parodė, kaip oro užterštumas keitėsi industrinėse JAV teritorijose bei koks kiekis juodosios anglies atmosferoje buvo iki pramonės suklestėjimo.
Susiję straipsniai
Miestai suodžiais buvo užteršti dėl anuomet neefektyviai deginamo iškastinio kuro, pavyzdžiui, akmens anglies. Be to, jo sudeginamo kiekio niekas nereguliavo, tad deginti galėjo bet kas – tiek gamyklos, tiek privačių namų ūkiai.
Taip nešvarus oras tapo pagrindine industrializacijos problema XIX–XX a. ne tik JAV, bet ir Europoje.
Nors suodžiais užterštas oras darė didžiulę žalą žmonėms, ypač gyvenusiems didžiųjų miestų centruose, tik pastaraisiais metais imta kalbėti apie tuo metu padarytą poveikį klimato stabilumui.
123rf nuotr.
Pavyzdžiui, kai ore suodžių koncentracija padidėja, jie sugeria saulės šviesą ir didina atmosferos temperatūrą. Jei suodžiai nusėda ant žemės, pavyzdžiui, Arktyje, patamsėjęs ledas dar labiau sugeria saulės šviesą ir ledynai ima tirpti sparčiau.
Taigi JAV mokslininkai ilgą laiką ieškojo būdų, kaip tiksliai nustatyti, koks suodžių kiekis į atmosferą buvo išmetamas XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje didžiuliuose industriniuose miestuose – Čikagoje, Detroite ir Pitsburge.
123rf nuotr.
„Didžiausias atradimas ir pagrindinė šios studijos išvada yra tai, kad dabar galime suvokti, kokios juodosios anglies koncentracijos tuo metu buvo ore ir kad jos buvo gerokai didesnės, negu manyta ligi šiol“, – teigė Sh. DuBay.
Anot jo, tyrimas padės suvokti šio teršalo svarbą analizuojant praeities klimato pokyčius bei būti tikslesniems, modeliuojant ateities klimato kaitos scenarijus.
Šį metodą, kaip teigė tyrimo autoriai, galima pritaikyti ir kitų šalių praeities klimato tyrimams, ypač – industrinėse zonose.
„Esame įkvėpti projekto sėkme ir perspektyvomis – toks pat tyrimas bus atliktas ir Jungtinėje Karalystėje, kuri turi ilgesnę pramonės istoriją bei didesnę sukauptą gamtos istorijos kolekciją“, – teigė tyrimo dalyvis Carlas Fuldneris iš Čikagos universiteto.
Jo teigimu, kai kurie duomenys ir turimi moksliniai pavyzdžiai Didžiojoje Britanijoje yra gerokai senesni, todėl pritaikius panašų tyrimą galima tikėtis įspūdingų rezultatų.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).
Parengė Šarūnas Meškys