Tai BNS patvirtino ir kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.
„Šeštadienio rytą rytiniame šlaite nuslinko velėna“, – BNS teigė viceministras.
Jis pripažino, kad tai viena didesnių nuošliaužų pastaruoju metu. Nuslinkusi nuošliauža yra viena didesnių, susiformavusių pastaruoju metu – 24 metrų ilgio ir 20 metrų pločio.
Kadangi nuošliauža susidarė po pagrindiniu pėsčiųjų taku, jis įlūžo. Pasak viceministro, lūžo jį laikę poliai. Šis takas jau anksčiau uždarytas lankytojams.
Anot jo, šiuo metu imamasi priemonių nuošliaužai stabilizuoti.
„Iš esmės pavojaus lankytojams ir praeiviams nėra, šita teritorija yra atitverta jau nuo spalio mėnesio vidurio, nes buvo išskirta, kad ši zona yra pakankamai pavojinga – joje formuojasi grunto įtrūkiai ir ši teritorija turi būti nuolat stebima. Kadangi buvo pakankamai didelis kritulių kiekis, taikyti kažkokias prevencines priemones buvo neįmanoma.
Šiandien šitos nuošliaužos vietoje, kur nuslinko velėna, toje vietoje iš esmės irgi techninės priemonės gali būti taikomos minimalios. Ta pati nuslinkusi velėna tarnauja kaip atrama esantiems aukščiau gruntams“, – LRT radijui sakė kultūros viceministras R. Augustinavičius.
Nuspręsta uždaryti
Specialistai šeštadienį nusprendė lankytojams uždaryti Gedimino kalną Vilniuje, nes jo rytiniame šlaite nuslinko nuošliauža.
R. Augustinavičius sakė, kad kalnas uždarytas prevenciniais tikslais, o ne dėl realaus lankytojams kylančio pavojaus.
Slenka dėl kritulių
Kultūros viceministro teigimu, nuošliaužos formuojasi dėl kritulių, o slenkanti velėna nėra vertinga.
„Čiuožia tai, kas yra sukurta sovietmečio pabaigoje ir nepriklausomybės metu pradžioje, – žurnalistams šeštadienį sakė viceministras. – Todėl iš esmės tas gruntas yra bevertis, jis tik gadina mums estetinį vaizdą, kalnas neatrodo toks gražus, bet tokios kaip žalos kultūros paveldo objektui, grėsmės geologinei struktūrai kol kas nėra.“
„Prevenciniais tikslais esame uždarę nuo pirmos (13.00) valandos Gedimino kalną lankymui“, – žurnalistams šeštadienį Gedimino kalno papėdėje sakė viceministras.
Pasak jo, kalnas lankytojams uždaromas „iki atskiro sprendimo“. Pėstiesiems ir transportui kurį laiką bus neprieinama ir Kazio Škirpos alėja.
Vargina dažnos nuošliaužos
Kaip pranešė Nacionalinis muziejus, susiformavęs velėnos gubrys laikinai paliekamas vietoje kaip atrama. Nuslinkus velėnai, atsidengė pagrindinio tako poliai, įgriuvo dalis tako.
Pavojingiausios zonos yra atitvertos, šiaurės vakariniame darbai vyksta kaip numatyta.
Technogeninis gruntas su velėna nuslinko ir penktadienį. Ši nuošliauža įvyko pietinio šlaito sandūroje su vakariniu šlaitu, toje vietoje galėjo būti požeminio vandens iškrova. Nuslinko 25 kubiniai metrai grunto, penktadienį pranešė Nacionalinis muziejus.
Nuošliaužų Gedimino kalne buvo ir praėjusią savaitę. Jos taip pat buvo paviršinės, pagrindiniai kalno sluoksniai nebuvo pažeisti.
„Įvykusi nuošliauža yra paviršinė, nušliaužė tik supiltinis technogeninis gruntas, o pagrindiniai kalno sluoksniai nepažeisti“, – nurodė muziejus.
Ragina greičiau rasti sprendimą
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad situacija dėl Gedimino pilies kalno yra itin rimta. Jis teigė, kad darbai, kuriuos šiuo metu atlieka Kultūros ministerija ir Nacionalinis muziejus, turi būti daromi sparčiau ir taip, kad būtų išvengiama panašių dalykų ateityje.
„Vasarą turėjome daugiau nei dvigubai lietingesnę nei anksčiau. Ačiū Dievui, kad pats keliu tą reikalavimą ir vandens nuleidimas nuo viršaus padarytas, bet tas gruntas ir padarytos klaidos duoda savo vaisius“, – kalbėjo meras, ragindamas greičiau priimti reikalingus sprendimus ir imtis darbų.
Anot jo, prie kalno tvarkymo galėtų prisidėti ir miestas, tačiau kalnas yra Kultūros ministerijos žinioje. Pasak R.Šimašiaus, jei būtų nuspręsta miestui perduoti kalną, tada savivaldybė imtųsi spręsti, kokių žingsnių reikia imtis kuo greičiau.
„Pagalbos prašymų esame sulaukę, bet jie tokie nedideli“, – sakė meras.
Vis tik R. Augustinavičius teigė, kad sparčiau atlikti darbų neįmanoma nepabaigus darbų projektavimo, jis dėl neįprastos kalno geologiniams struktūros užtrunka ilgai.
Kultūros ministerija žada iki kitų metų vasaros pristatyti, kaip kalnas bus tvarkomas ir kiek tai gali kainuoti. Pasak viceministro, nuošliaužos didina kalno tvarkymo išlaidas. Vyriausybė šią vasarą skyrė 3 mln. eurų Gedimino kalnui tvarkyti. Anot R. Augustinavičiaus, kitąmet tam turėtų būti skirta dar iki 6 mln. eurų.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai beveik neabejoja, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
