Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su kultūros viceministru Renaldu Augustinavičiumi bei Geologijos tarnybos Inžinerinių geologinių tyrimų poskyrio vedėju Vidu Mikulėnu.
– Pone Mikulėnai, šiandien ryte braidėte po Gedimino kalną, atlikote matavimus, tyrinėjimus. Ką jūs nustatėte?
– (V.Mikulėnas) Mes tiesiog eilinį kartą atlikome naujų geologinių reiškinių apžiūrą Gedimino kalno šlaituose, kad tiksliau kiekybiškai įvertintume, koks yra naujų nuošliaužų dydis. Priešpaskutinė nuošliauža įvyko penktadienį vakare, ji pažeidė šlaito apačią pietvakarinėje šlaito papėdėje, netoli Valdovų rūmų. Kita nuošliauža yra rytiniame šlaite. Tai yra vidutinio dydžio nuošliauža, nuslinkusio grunto tūris sudaro kelis šimtus kubinių metrų.
– Kiek tai yra rimta?
– (V.Mikulėnas) Tai yra rimta, nes nuošliaužos baigia apeiti visą kalną aplink. Sveikiausias segmentas šiuo metu yra ties senuoju pakilimo taku – šiaurės rytinis šlaitas ir pats vakarinis šlaitas ties vakariniu bokštu.
– Kiek tai grėsminga? Menininkai piešia apokaliptinį scenarijų, siūlo nusifotografuoti prie Gedimino kalno, nes mano, kad jis vieną dieną vis tiek nugrius.
– (V.Mikulėnas) Tai seniai yra grėsminga. Ypač šis ruduo nedėkingas, kuomet buvo labai daug kritulių. Esama lietaus nuvedimo sistema nesusitvarko su šiuo uždaviniu, reikia būtinai sausinti kalną.
– Viceministre, mes su jumis apie Gedimino kalną ir jo būklę kalbėjome birželio mėnesį. Tada jūs sakėte, kad kalno pietrytinio šlaito ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų būklė yra sudėtinga ir kad Vyriausybė dėl Gedimino kalno avarinės situacijos patvirtino neatidėliotinų veiksmų planą. Kokie neatidėliotini veiksmai buvo padaryti, jeigu kalnas ir toliau sėkmingai važiuoja žemyn? Nieko nebuvo padaryta. Gal reikia taip ir konstatuoti?
– (R.Augustinavičius) Buvo patvirtintos tokios priemonės: pirma, susijusi su Gedimino kalno aikštele, kad reikia uždengti aikštelės viduryje esančią veją, per kurią patenka labai daug kritulių vandens, įsigeria į kalną ir tam tikroje altitudėje jie įsiveržia nuošliaužų pavidalu.
– Padėjo ši priemonė?
– (R.Augustinavičius) Manau, kad taip, nes šiandien galbūt būtume turėję daugiau nuošliaužų ir visu perimetru. Antras veiksmas – sutvarkyti lietaus nuotekinę. Neplečiant jos infrastruktūriškai, tiesiog ją išvalant ir nuolat prižiūrint. To neatlikus greičiausiai turėtume daugiau nuošliaužų.
– Ponas Mikulėnas sako, kad reikia tvarkyti lietaus nuotekas.
– (R.Augustinavičius) Ponas Vidas kalba apie infrastruktūrinę plėtrą, kad jos diametro ir kiekio nepakanka, reikia ją didinti. Šitie numatyti stacionaruose darbuose.
– Kada tai bus padaryta?
– (R.Augustinavičius) Planuojama nuo kitų metų vidurio startuoti su infrastruktūriniais darbais.
– Kalnas atlaikys žiemą?
– (V.Mikulėnas) Sunku pasakyti. Slenka tos vietos, kurios sudarytos ir iš nenatūralaus grunto, ir tie slinkimai atidengia pietiniame, pietrytiniame šlaite natūraliuosius gruntus.
– Jeigu infrastruktūra, apie ką kalba viceministras, bus padaryta tik kitais metais, laukti galima?
– (R.Augustinavičius) Yra trys priemonių srautai. Pirma – greitoji pagalba, ką matome informaciniuose pranešimuose, tai yra planiravimo darbai, išlaikant tam tikras atramines savybes. Šiuo metu jau yra paruošta, pasiruošta įrenginėti drenažinę sistemą visame pietiniame sektoriuje, kur atsidengia, kad kuo mažiau vandens patektų į šlaitą. Kuo mažiau vandens į šlaitą, šios nuošliaužos turėtų nebesiplėsti.
– Ar nenučiuoš kalnas taip, kad nebebus kur sistemos įrenginėti?
– (R.Augustinavičius) Aišku, bus. Esminis dalykas yra tai, kad drenažinę sistemą įrengus, ji leistų mums peržiemoti ir sumažinti nuošliaužų skaičių. Sausio mėnesį mes tiesiai šviesiai atsistojom ir sakom, kad nuošliaužų tikrai bus, nes matom, kad procesai yra išplitę. Tikrai priemonės, kurios turi būti stacionarios, užtrunka laiko prasme, nes 9 kartus turi pamatuoti, 10 kartą pjauti. Tai yra geologiniai tyrimai, inžinerinių priemonių kompleksas. Mes ir sakėme, kad iki 2018 m. sutvarkome šiaurės vakarinį šlaitą, ką ir matome dabar, kas yra tvarkoma, ir 2018 m. antroje pusėje mes persimetam į kitą sektorių, priešingą pusę ir tvarkom ten.
– Pone Mikulėnai, ar šių nuošliaužų buvo galima išvengti?
– (V.Mikulėnas) Bijau, kad ne. Neišvengiami grunto praradimai, jų ir buvo, ir bus. Palygint skaičiais, nuo 2016 m. suintensyvėjusių nuošliaužų šlaituose iki šių metų gegužės paskaičiuoti praradimai matuojami šimtais kubinių metrų. Maždaug 800 kubinių metrų.
– Kai kalbame apie Gedimino kalną, nuolatos keliamas klausimas, ar šiuos procesus galėjo paveikti iškirsti medžiai?
– (V.Mikulėnas) Taip. Kiekvienas pašnekovas, matyt, laukia šito klausimo. Atsakymo vienareikšmiško nėra, nes nuošliauža žeidžia šlaitus ir tuos, kur yra medžiai, ir tuos, kur nėra medžių. Šios kalvos atveju visko būtų buvę.
– Kai nukerti medį ir išrauni kelmą, ten atsiranda skylė.
– (R.Augustinavičius) Kelmai buvo palikti.
– Jie tuomet ten trūnija.
– (R.Augustinavičius) Taip.
– Kas liepė tuos medžius iškirsti?
– (R.Augustinavičius) Lietuvos nacionalinis muziejus priėmė tokią koncepciją atidengti kalną visuomenei. Mes žinome, kad kalnas buvo dirbtinai užsodintas carinės Rusijos metu. Galima matyti ir tam tikrą ideologizuotą atvejį, norėta po medžiais paslėpti mūsų simbolį, nes prieš tai buvo tvirtovė. Manau, kad sprendimas atidengti yra teisingas, tačiau vienareikšmiško atsakymo tikrai nėra. Bet mes žinome tikrąją priežastį, kodėl nuošliauža įvyksta – tai yra vanduo. Tiek gruntiniai vandenys, tiek krituliai. Mums reikės koncentruotis, kaip turime susidraugauti su vandeniu.
– Mes kalbame apie tą laikotarpį, kai prasidėjo procesai.
– (R.Augustinavičius) Procesai buvo ir 2004 m. ir 2008 m. Jeigu mes pamatytume lenkmečio spaudą, lietuviai kaltino lenkus, kad jie netvarko kalno, nes čiuožia kalnas. Jeigu imtume patį ankstyviausią istorinį šaltinį, mes žinom, kad Montvydo namai buvo sugriauti XV amžiuje, kuris buvo vienas iš Vytauto dešiniųjų rankų. Dabar mes ir sakome, inžinerinis sprendimas šiandien yra toks. Nuošliaužų tikrai neišvengsime. Pirma, mes turime tą konstatuoti, antra, turime šlaitus paruošti peržiemojimui, kad kuo mažiau vandens ten įsigertų. Kai mes parengsime projektą, kitų metų pradžioje, kad mes galėtume ateiti, kaip dabar, į šiaurės vakarinį šlaitą, su stacionariais tvarkybos darbais.
– Pone Mikulėnai, lenkai ištyrė kalno geodeziką ir pasakė, kas jam gali atsitikti. Bet kas tiksliai – nežinia, nes tai parodytų papildomi tyrimai. Jūs teigiate, kad apskritai giluminių kalno tyrimų nėra padaryta arba jie daryti labai seniai.
– (V.Mikulėnas) Tikrai taip. Archyvinių tyrimų, kurie buvo išsamiai atlikti praeito amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, nepakanka, nes kalną reikia parametrizuoti dabar. Koks yra gruntas, kokios jo savybės, gamtinis drėgnis, jo tankis, sankabumas ir t.t. Tai yra duomenys, kuriuos reikia naudoti, skaičiuojant kalno pastovumą, nustatant jo stabilumą kiekybiškai, išsiaiškinant stabilumo faktorių.
– Geologai nelabai turi iš ko rinkti medžiagą, aiškintis priežastis, nes nėra giluminių tyrimų?
– (V.Mikulėnas) Taip. Mes už kuo išsamesnius, detalius kalno inžinerinius, giluminius tyrimus. Geofizinių tyrimų, atliktų kartu su lenkais, nepakanka, juos reikia patikrinti gręžimu. Jie iškėlė įvairių klausimų, bet be tiesioginių tyrimų tam tikrose vietose sunku ką nors detaliai aiškinti.
– Ar reikia lopyti kalną, kaip ketinama daryti – greitoji pagalba, vėliau konkretesni darbai, ar pirmiausia reikia ištirti, kur yra problema, padaryti išsamius tyrimus ir tada galvoti, kaip tvarkytis?
– (V.Mikulėnas) Reikia, remiantis tyrimo duomenimis, suprojektuoti pačias tinkamiausias priemones ir jas atlikti. Kalno šeimininkai, jeigu mato lopymui pačias opiausias vietas – jiems to daryti neuždrausi.
– (R.Augustinavičius) Esminis dalykas, peržiemojimui yra skirta grynai suvaldyti vandenį paviršiuje. Gerbiamas Vidas kalba apie normalius geologinius tyrimus, kuriems mes pritariam visom keturiom, kurie reikalingi stacionariems darbams suprojektuoti ir įgyvendinti. Tą, ką mes planuojame 2018 m. antroje pusėje, – be šių tyrimų, geologinių duomenų, negalime padaryti.
– Jūs samdėte lenkus, jie kažkokius tyrimus padarė.
– (R.Augustinavičius) Jie padarė echoskopiją, kalbant mediciniškai.
– Ar jos reikėjo? Kiek susimokėjom už tą echoskopiją?
– (R.Augustinavičius) Ji nieko nekainavo. Geologijos tarnyba galėtų patikslinti, nes jų kvietimu tai įvyko. Padarė echoskopiją mūsų kaimynai, dabar, ką kalba gerbiamas Vidas, pasakysiu liaudiškai – reikia įkišti zondą. Padaryti zondažą ir gauti duomenis, reikalingus operacijai. Kuo giliau, tuo geriau. Normali, planinė operacija numatoma 2018 m. antroje pusėje pietrytiniame šlaite.
– Viceministre, ar bus dar ką operuoti?
– (R.Augustinavičius) Aišku, bus.
– Jūs toks įsitikinęs? Jei reikės, po to prisiimsit atsakomybę už savo žodžius?
– (R.Augustinavičius) Taip. Mes niekados nesikratėme atsakomybės, mes esame atsakingi.
– Ar čia nėra problema, kaip sakoma, 9 auklės – vaikas be galvos. Nelabai aišku, kas tą kalną turėtų prižiūrėti, tvarkyti, kas labiausiai už jį atsakingas, lyg ir Nacionalinis muziejus. Jums suprantama?
– (V.Mikulėnas) Mes bendraujame su šia institucija, kai mūsų paklausia.
– (R.Augustinavičius) Šita problema irgi jau išspręsta. Jeigu 2016 m. vasario mėnesį, įvykus šiaurės vakariniame šlaite nuošliaužai, dar metus vyko diskusija, kas valdo kalną, tai mes atėję iš karto, sausio mėnesį pasakėm, kad valdytojas yra Nacionalinis muziejus. Pagal Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas už objekto apsaugą atsakingas valdytojas. Tai yra jo pagrindinis lauko eksponatas ir jie turi 100 proc. pasirūpinti, kad būtų išsaugotas.
– Pagal dabartinę situaciją, jie rūpinasi pakankamai?
– (R.Augustinavičius) Taip. Procesai yra sustyguoti, sistemizuoti. Aišku, darbinė tvarka, kyla tam tikrų diskusijų. Ir pats gerbiamas Vidas žino, kad kartais geologai kelia įvairias hipotezes, jas reikia išdiskutuoti, yra tam tikri formatai. Nacionalinis muziejus pasikviečia tiek iš Geologijos tarnybos, tiek išorinius specialistus, jie išdiskutuoja ir tada judam toliau. Gydytojų konsiliumas tikrai vyksta. – (V.Mikulėnas) Tikrai norėtųsi, kad Nacionaliniam muziejui geriau sektųsi tuos dalykus teisingai organizuoti.
– Pone Mikulėnai, kokios jūsų prognozės?
– (V.Mikulėnas) Gamtoje, kas negali laikytis šlaituose, tas ir nesilaikys. Nuslinks silpni technogeniniais gruntais sudaryti dariniai, kalno atsikišimai, stačios vietos, šlaitai tikrai statūs. Galbūt, kai kas iš statinių neišliks, kai kurie segmentai gynybinės tvoros, žinome iš istorikų, jie šiek tiek pyksta ant jos netikrumo ir dirbtinumo. Gali gamta pati tuos segmentus išardyti.
– Ar ir pačiai piliai yra grėsmė?
– (V.Mikulėnas) Anksti šnekėti apie grėsmę piliai, bet lipant nuošliaužoms šlaitu aukštyn, nes susidarę reiškiniai plečiasi ir į šonus, ir į aukštį, atsiranda ir naujų, pavyzdžiui, prie funikulieriaus iš rytinės pusės irgi plyšta gruntas, ten turėsime nuošliaužą, nežinau, tik kada. Labai norėčiau būti įsitikinęs, deja ne taip paprasta žinoti, kada ir kur šlaitas tiksliai nugrius.
– Kitaip sakant, Gedimino kalnas šiuo metu yra labai pavojingas?
– (V.Mikulėnas) Tikrai taip.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18.40 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
