Lapkričio 13 dieną Lietuvos geologijos tarnyba paviešino kalno deformacijų žemėlapį, kuriame buvo sužymėtos esamos ir galimos kalno šlaitų nuošliaužos bei grunto įtrūkimai. Tą pačią dieną ant kalno vaikščiojo Seimo Kultūros komiteto delegacija, šalia tvarkomo šlaito nučiuožė grunto sluoksnis, apgadino dalį akmeninio tako, sulaužė metalinį turėklą. Tačiau jokie grunto įtrūkimai tame publikuotame žemėlapyje nebuvo parodyti.
„Gal kalną drebina ūminės nuošliaužos, kurių neparodo net poslinkių matavimo technika?“ – retoriškai klausė Ž. Nečiūnas.
Pabruko uodegą
Gedimino kalno tvarkymo darbų projekto vadovas, architektas Rimas Grigas portalui lrytas.lt atsakymų į klausimus apie kalno stabilumą ir statinių ant jo likimą teikti nesiteikė. „Skambinkit į Kultūros ministeriją, jie ten turi komandą, kaip ta paskutinė informacija bus teikiama, nes yra ekstremali padėtis. Neturiu laiko dabar kalbėti, posėdis vyksta. Tai iki malonaus“, – klausimų net neišklausęs pokalbį nutraukė projekto vadovas R. Grigas.
Tuo tarpu Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos tarnybos skyriaus vadovė Roma Kanopienė aiškino, kad minėta netikėta nuošliauža lapkričio 13 dieną įvyko ne dėl gamtinių priežasčių.
Anot jos, toje vietoje dirbo atvežta technika. „Ekskavatoriumi planiravo nuslinkusio šlaito paviršių, neatsargiai kaušu pastumė gruntą ir įvyko nuošliauža, po to susiformavo ir didesnė. Tai galima pavadinti statybos broku. O dėl matavimų – mes žiūrime tai, ką rodo, o ar rodo teisingai – ne mūsų reikalas kvestionuoti“, – atsakė LGT skyriaus vadovė.
Baiminasi dėl bokšto griūties
Vis tik didžiausią susirūpinimą kalnu besirūpinančiam vilniečiui Ž. Nečiūnui kelia grunto įtrūkimai ties pilies bokšto pamatais.
Dalis šlaito įtrūkimų yra vakarinėje kalno pusėje, palei pat pamatus. Jie jau anksčiau buvo apdengti plėvele, tačiau kiti įtrūkimai atsirado visai neseniai. Pavyzdžiui, vienas naujas įtrūkimas užfiksuotas tą pačią lapkričio 13 dieną, kai kalną drebino netikėta nuošliauža. Šis plyšys yra pietinėje pusėje, apie tris metrus nuo bokšto sienos.
Spalio mėnesį plėvelė, kuria buvo uždengtas įtrūkimas vakariniame šlaite, trumpam buvo nuimta.
„Ten didelis ištisas plyšys, apie pusantro metro nuo pamatų“, – sakė tuomet minėtoje vietoje apsilankęs Ž. Nečiūnas.
Anot jo, nušliaužęs gruntas prie bokšto atidengų ir pamatus, o tuomet jau gali būti visko.
„Kol kas prietaisai nerodo bokšto posvyrių. Bet tik kol kas. Kas gali garantuoti, kad kai apsinuogins pamatai, kai nučiuoš velėna iš pietų ir vakarų pusės, nepradės byrėti bokštas? Niekas negali garantuoti, nei architektas, nei inžinierius“, – pasakojo kalno problemas stebintis vilnietis.
Be to, pietinis šlaitas, kur užfiksuoti nauji įtrūkimai, buvo sugadintas dar 1989 metais atliekant remonto darbus. „Šlaitas buvo sukastas terasomis, užpiltas priesmėlis, uždėtas betoninis korys, kuris jau yra sulūžės. O juk dar ant viršaus pastatyta siena iš riedulių. Ir šlaitas pačiame viršuje jau važiuoja žemyn, o atsivėręs įplyšimas pietinėje pusėje ties bokštu – pavojingiausias“, – dėstė Ž. Nečiūnas.
Avariniai šlaitai kelia grėsmę statiniams
Lietuvos geologijos tarnyba perspėjo, kad pietinis šlaitas gali bet kada nugarmėti žemyn, o tuo pačiu – ir vakarinis šlaitas. Tačiau kokia pastarojo situacija – geologai neva nežino, mat jis uždengtas plėvele.
„Ties pietine puse, kur yra įtrūkimas, ten šlaitas taip pat gali nučiuožti. Visi šlaitai avariniai. O ar nučiuoš – nežinia. Gal ir spės prišalti, bet tai jau ne mūsų rankose“, – tikino R. Kanopienė.
Pasiteiravus, kas nutiktų, jei įvykusios nuošliaužos atvertų bokšto pamatus, specialistė teigė, kad neatmestinas ir pažeistas statinių stabilumas. „Gali būti ir blogiausias atvejis, gali ir nieko nebūti“, – teigė specialistė. Anot jos, kol kas tai tik spėliojimai, mat jokie tyrimai nepadaryti.
Anot jos, patys nestabiliausi šlaitai yra šiaurinėje pusėje ties keltuvu ir pietrytiniame šlaite. „Ten dabar greituoju būdu stengiamasi kažką padaryti. Kaip kultūros viceministras sakė – peržiemojimui paruošti“, – kalbėjo R. Kanopienė, tikinanti, kad nesupranta tokios sąvokos. – Bet jei tokius darbus taip įsivardija, tai, vadinasi, taip ir turi būti“.
Šaukštai po pietų
LGT atstovė tikino, kad gelbėjant kalną būtini išsamūs tyrimai. „Rekomendacijos buvo pateiktos liepos 26 dieną. Jau daug kartų sakėme, kad jų ne iki galo laikytasi. Juk būtų buvę galima viską ištirti ir paskaičiuoti visus stabilumus ir vertinimus, bet jeigu nebuvo suspėta, tai šaukštai po pietų“, – sakė specialistė.
Pasak R. Kanopienės, anksčiau ar vėliau visi kalno šlaitai bus nukasti, jei bus priimtas sprendimas tvarkyti gabionais – taip, kaip dabar tvarkoms šiaurės vakarinis šlaitas. Ir tik tada bus uždėta žolė.
Šiuo metu Gedimino kalnas lankytojams uždarytas, jis tvarkomas, taip pat kalno aikštelėje atliekami archeologiniai tyrimai.
Iš viso jam tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 mln. eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.
Nuošliaužos nuo 2016 m pradžios baigia pereiti visais šlaitais, deformaciniai procesai lygina ir griauna tiek dirbtinius, tiek ir jau natūralius gruntus (ypač PR, P ir PV) kalno dalyse, požeminis vanduo kritiškai įmerkęs kalno gruntus, išplauna smėlingas smulkiąsias daleles. Toliau kalne vystosi (plečiasi) jau įvykusios deformacijos. Pagal požymius šlaituose galima tikėtis ir naujų nuošliaužų dar nesudarkytose vietose.
Gedimino bokštas ir Aukštutinė pilis naujausiais duomenis yra stabilūs.
Slenkančiame Gedimino kalne atliekant archeologinius tyrimus šiemet rasta palaikų. Mokslininkai mano, kad tarp vasarą atkastų palaidojimų gali būti garsiausių 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadų – Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko – palaikai.
