Pagramančio regioninio parko direkcijos vadovas Sigitas Mėlinavičius portalui lrytas.lt teigė, kad pasmuko kone pusė pylimo, esančio šiaurinėje piliakalnio pusėje. „Įprastai deformuoti šlaitai nučiuožia, o čia tiesiog įsmuko“, – sakė S. Mėlinavičius.
Anot jo, kodėl įvyko ši griūtis – neaišku. Ir nors lietus daro įtaką, tiksli priežastis nėra žinoma. „Anksčiau taip pat buvo nuošliaužų, pavyzdžiui, pavasarį dalis šlaito buvo nuslinkusi, kai prasiveržė šaltinis. Tuomet jau vakarinė piliakalnio dalis kentėjo. Bet ten viskas aišku – dėl šaltinio“, – aiškino Pagramančio regioninio parko vadovas.
Medžių nėra, šlaitai nuožulnūs
Ant šio piliakalnio šlaitų auga vos keli medžiai, tačiau ties pylimu – tik pieva. Be to, piliakalnio šlaitai nėra tokie statūs, kokiais pasižymi avarinės būklės Gedimino kalnas sostinėje.
Pasak S. Mėlinavičiaus, artimiausiu metu reikės atlikti tyrimus ir piliakalnį tvarkyti, tačiau kol kas reikia sužinoti, kaip tai daryti, kad situacija nepablogėtų.
„Buvo atvykę archeologai, apžiūrėjo, bet ir jie iš pirminės apžiūros negalėjo pasakyti priežasties“, – tikino jis.
Šiuo metu kalno šlaitas stabilizavosi ir daugiau nejuda.
Archeologas: griūtis – lygioje vietoje
Piliakalnį apžiūrėti atvykęs archeologas, organizacijos „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ vadovas Zenonas Baubonis teigė, jog nustebo pamatęs tokią šlaito deformaciją.
„Kai išvydau, kad ir tokioj vietoj įvykusi slinktis, tai nenustebčiau, jei jau ir Suvalkijos lygumos imtų slinkti. Juk to šlaito aukštis nedidelis, šlaito nuolydis taip pat ne pats stačiausias, be to, šlaitas į aukštumos pusę, o ne į upę ar griovą. Esu visus Lietuvos piliakalnius apvažiavęs, matęs visas nuošliaužas, be čia įvyko tarsi lygioj vietoj“, – sakė Z. Baubonis.
Jo žiniomis, toje pylimo vietoje yra buvę mažų duobelių, tačiau jos negalėjo sukelti grunto persistumdymo procesų.
Didelės grėsmės nėra
Anksčiau tose vietose lobių ieškotojai kapstė gruntą, bet ta duobė vėliau užpilta, suformuota aikštelė su drenuojančiu sluoksniu.
„Kai archeologas Vladas Nagevičius tyrė Apuolės piliakalnį, jame rado olą, kuri buvo pačio pylimo vidury. Pasirodo, jo formavimo metu buvo naudojamas didelis rąstas kaip tvirtinimo konstrukcija, o, laikui bėgant, ta mediena supuvo ir liko ola. Bet Pagramančio piliakalnio pylimas ne toks, kad reikėtų didžiulio rąsto tvirtinimui“, – aiškino Z. Baubonis.
Prognozuoti, kokios grėsmės galimos šio piliakalnio šlaitams – sunku.
Geologai žada spręsti problemą
Anot Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno, deformacijos šio kalno šlaituose buvo žinomos, tačiau kad pylime susiformavo laipto formos įgriuva, sužinojo iš portalo lrytas.lt.
„Kad ant pylimo tokia įgriuva – nežinojome, nes mums to iki šiol niekas nepranešė. Mes neturime informacijos, kas tiksliai vyksta. Bet kai gausime kvietimą, nuvyksime, įvertinsime ir pasakysime, ką galime daryti, kad problemos būtų išspręstos“, – teigė LGT direktorius J. Satkūnas.
Prieš kelerius metus piliakalnis buvo pritaikytas lankymui, įrengti suoliukai, takai, laiptai, dalis sumedijusios augalijos pašalinta. Buvo vykdomi archeologiniai tyrimai, kurių metu aptiktas radinys – senovinė, 164–169 metais nukalta romėniška moneta.
