Lietuvoje daugėja smegduobių. Jos veriasi ne tik Biržų ir Pasvalio rajone

Paskutinius kelis metus Lietuvoje smegduobės veriasi ne tik „įprastose“ vietose Biržų ar Pasvalio rajone, bet ir didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje.

 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
 Kėdainių rajone veriasi smegduobės.<br> A.Barzdžiaus (rinkosaikste.lt) nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Dimitrijus Kurprijanovas, www.rinkosaikste.lt

Jan 17, 2018, 5:29 PM

Be to, specialistai sako, kad smegduobių daugėja. Visai neseniai viena smegduobė atsivėrė važiuojant keliu Kėdainiai–Krekenava, už Surviliškio miestelio. Atsivėrus vienai smegduobei, vos už kelių šimtų metrų atsirado ir dar viena.

Ar gali būti, kad smegduobės versis ir Kėdainių mieste?

Pamatė iš tolo

„Važiavome į Panevėžį per Krekenavą ir mano akį patraukė kelio dangoje esantys įtrūkimai. Tuomet žvilgtelėjau į laukus ir nustėrau. Ten buvo atsivėrusi didžiulė duobė. Pati esu iš Pasvalio, kur smegduobės nėra retenybė. Tad sustojome apsidairyti – taip, čia smegduobė. Keli metrai nuo pagrindinio kelio. Ji apie keturių metrų ilgio ir trijų metrų pločio. Koks gylis – nesimato, mat yra daug vandens. Bet kažkur apie du–tris metrus bus“, – pasakojo smegduobę pirmoji pamačiusi kėdainietė Loreta Steponavičienė.

Ir ne viena!

Nuvykus į laikraščio skaitytojos nurodytą vietą bei apžiūrinėjant smegduobę paaiškėjo, kad ji šiose apylinkėse yra ne viena.

Ūkininko laukuose, apie du šimtus metrų nuo šios smegduobės Nevėžio upės link, yra atsivėrusi dar viena smegduobė. Tik kur kas mažesnė, maždaug keturių kvadratinių metrų pločio.

Taigi, „ant rubežiaus“ tarp Kėdainių ir Panevėžio, už Surviliškio miestelio, yra atsivėrusios net dvi smegduobės.

Dviejų rūšių

Priežastys, kodėl smegduobės veriasi miestuose, skiriasi nuo situacijos Biržų ir Pasvalio (bei dalyje Panevėžio) rajonuose. Paprastai smegduobės susidaro, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį. Tada atsiveria ertmė, į kurią vėliau ir sukrinta gruntas.

Pagal kilmę smegduobės skirstomos į natūralias ir žmogaus veiklos sukeltas. Dažniausiai naktį atsiveria karstinės įgriuvos – šiuo unikaliu ir natūraliu gamtos reiškiniu gali pasigirti tik Šiaurės Lietuva. Nieko stebėtino, kad šie keisti gamtos dariniai per laiką buvo apipinti keistais pasakojimais ir legendomis.

Nustatyti neįmanoma

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas pasakojo, kad mokslininkai gana neblogai supranta, kaip formuojasi smegduobės, daug jų Šiaurės Lietuvoje rasta, sužymėta ir ištyrinėta, tačiau numatyti, kur atsiras nauja – praktiškai neįmanoma.

„Įdomus dalykas ir tas, kad pastebima, jog karstiniai reiškiniai Šiaurės Lietuvoje „juda“. Dabar stebime slinkimą Panevėžio rajono link, smegduobių vis dažniau atsiranda į tą pusę ir rečiau priešingoje. Pagrindinė smegduobių priežastis yra vandens išplaunamos klintys, o požeminio vandens režimas – nepastovus: vanduo turi savybę skverbtis ten, kur tik gali, tad dėl smegduobių išplitimo nereiktų stebėtis“, – pasakojo mokslininkas. Dar nežinomos

Įdomu ir tai, kad retai kada smegduobės atrandamos ir aprašomos iš karto joms atsiradus. „Rinkos aikštės“ duomenimis, smegduobių už Surviliškio mokslininkai dar nebuvo apžiūrėti ir įvertinti. Dažniausiai smegduobės iš karto užfiksuojamos tik kai atsiranda gyvenamose teritorijose, tuo tarpu atsivėrusios laukuose, miškuose gali būti atrastos tik po kelių metų.

LGT specialistų tyrimai rodo, kad natūralių smegduobių Lietuvoje daugėja dėl klimato kaitos. Dėl padidėjusio kritulių kiekio, sutrumpėjusio šaltojo periodo ir padidėjusių požeminio vandens lygio svyravimų suintensyvėjo gipso išnešimas iš devono uolienų, į kurias patenka vis didesnis paviršinio vandens kiekis.

Sena kanalizacija – daugiau smegduobių

Gali būti, jo smegduobės atsiveria ir dėl senos kanalizacijos, tiesa, tokias įgriuvas mokslininkai labiau linkę vadinti ne smegduobėmis, o išplovomis ar įslūgtomis. Pasenusi kanalizacijos sistema per liūtis nebesugeba surinkti didelio vandens kiekio, todėl jis sunkiasi po žeme ir išplauna įvairius žemės sluoksnius. Kadangi mieste netrūksta judėjimo, vibracijos – laiko klausimas, kada atsiras ir smegduobė. Tiesa, geologas dr. J.Satkūnas miestuose atsirandančias smegduobes linkęs labiau vadinti išplovomis, įgriuvomis ar įslūgomis.

„Ne klaida jas vadinti ir smegduobėmis, nes jų atsiradimo priežastis ta pati – išplauti sluoksniai ir atsiradusios tuštumos. Skiriasi tik jų atsiradimo priežastys: natūralios ar dėl žmonių veiklos?“ – sakė mokslininkas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.