– Viceministre, metų pradžioje paspaudus šalčiams pastebėti nauji įtrūkimai po Gedimino pilies bokštu į Valdovų rūmų pusę, o ant vakarinio šlaito suskubo dirbti specialistai. Kodėl šie įtrūkimai susiformavo ir kokie veiksniai paskatintų šlaito griūties tikimybę?
– Įtrūkimai vakarinio šlaito papėdėje, prie vakarinės atraminės sienos, susiformavo dar 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje, kai vyravo rudeniški drėgni orai. Šioje vietoje aukščiau nuošliaužos eina Gedimino bokšto elektros kabelio klojimo trasa (įrengta apie 1965 m.), kurios vietoje gruntas purus, klojimo metu nesutrombuotas. Ties šlaito viduriu kabelio trasa sukasi, o juo tekantis besisunkiantis vanduo iš inercijos juda žemyn ir taip drėkina šlaitą, tad gruntas pasunkėja, atplyšinėja.
Praėjusių metų sausio 26 dieną vakarinio šlaito viršutinėje dalyje susiformavęs horizontalus plyšys uždengtas apsaugine plėvele. Tų pačių metų spalio 18 dieną nutarta užtaisyti sandūrą tarp vakarinio bokšto pamatų ir nuogrindos nepralaidžiu vandeniui skiediniu ir pakloti naują kvėpuojančią apsauginę plėvelę.
Griūties riziką didintų gausus sniegas, šlapdriba, polaidis. Jutiklių duomenys rodo, kad, stabilumo atžvilgiu, situacija šlaite pavojinga, bet ne kritinė. Specialistai rekomenduoja vakarinio šlaito viršutinę dalį pritvirtinti konstruktyviniu tinklu, o šlaito papėdėje takyti kituose šlaituose nuošliaužų stabilizavimo būdą, darbus vykdant ruožais.
– Kodėl lieka stovėti dirbtinai suformuota riedulių siena ant Gedimino kalno?
– Gynybinė siena ant Gedimino kalno atlieka apsauginio atitvaro funkciją. Jos nuardymas yra svarstomas, tačiau sprendimas nėra priimtas.
– Ar ta riedulių siena – viena iš šlaitų slinkimą skatinančių priežasčių? Ją pašalinus sumažėtų nuošliaužų tikimybė?
– Duomenų, leidžiančių taip teigti, neturime. Priešingai, nuošliaužų dydis ir pasiskirstymas leidžia manyti, jog riedulių siena tikrai nėra lemiamas veiksnys nuošliaužoms formuojantis. Tačiau šlaitų apkrova neabejotinai sumažėtų, vis tik šiuo metu nuošliaužos formuojasi tikrai ne dėl šios sienos. Tačiau taip, sienos pašalinimo ir jos pakeitimo lengvesne konstrukcija variantas yra svarstomas.
– Pietinėje kalno pusėje atsivėrę 35 cm gylio plyšiai užtaisyti smėlio ir cemento mišiniu. Ar tai dalis laikinų gelbėjimo darbų, ar tai jau kalno remontas? Kas užtikrina, kad šis metodas veiksmingas? Be to, yra duomenų, kad vasarą pietrytiniame kampe tokiu būtų jau buvo taisomas plyšys, tačiau tai nepagerino situacijos.
– Svarbiausia reikia užtaisyti visus plyšius, esančius tarp nuogrindos ir pietinės gynybinės sienos, kad per juos nesisunktųsi vanduo. Toks sprendimas yra laikinas, kol bus atliki išsamūs pietinio sektoriaus geologiniai tyrimai ir pagal juos parengti stacionarių tvarkybos darbų sprendiniai.
– Kokia yra ties Arsenalu esančio šiaurinio šlaito apačioje dirbtinai suformuotos sienos funkcija? Ar ji atlaikys spaudimą, kurį sukelia ant stataus šiaurinio šlaito suformuoti gabionai?
– Šiaurinė atraminė siena statyta apie 1551 m. Jos paskirtis buvo sutvirtinti kalno šlaitą, nukastą naujos Šv. Onos – Šv. Barboros bažnyčios statybai skirtos aikštės praplėtimui. Šiam tikslui buvo nukastas apie 18 m pločio ir 40 m ilgio Pilies kalno šiaurinio šlaito kraštas, kuris buvo sustiprintas aukšta mūrine siena. Sienos vakarinė dalis remiasi į Pilininko namą, o rytinėje pusėje į senojo arsenalo Vakarinį korpusą. Apie 9 m aukščio ir 42 m ilgio atraminė siena pastatyta be kontraforsų. Įvertindami kalno šlaitų spaudimą, statytojai nežymiai išlenkė sieną, palenkiant jos centrą į kalno pusę, bei storindami pagrindą ir tvirtindami jo apačią stambiais akmenimis.
Siena buvo atkasta 1955-1959 m., vykdant Šv. Onos ir Šv. Barboros bažnyčios archeologinius kasinėjimus. Siena restauruota ir atkurta 1962 m. pagal Sigito Lasavicko, 1980 m. – pagal Giedriaus Lauciaus projektus, 2013 m. – pagal Gražinos Kirdeikienės projektą restauruotas sienos mūras. Siena Nacionalinio muziejaus balanse yra nuo 1998 m. Muziejus tvarkybos darbus vykdo nuo 2011 m. Duomenų, kad šiaurinė atraminė siena gali neatlaikyti įrengtų gabionų, neturime.
– Kodėl šiauriniame šlaite liejamas naujas rostverkas, esantis virš metalinių gabionų?
– Įrengus pagrindinį konstruktyvą šiaurės vakariniame šlaite, numatyta, kad turi būti suremontuoti rostverkai, esantys tarp šiaurės vakarinės gynybinės sienos ir šiaurės vakarų nuošliaužos kūno. Deja, jie XX a. pab. buvo įrengti nekokybiškai.
– Pietinėje ir pietvakarinėje kalno pusėje numatyti konstruktyviniai tinklai? Iš ko jie bus daromi ir kada darbai bus atlikti?
– Konstruktyviniai tinklai numatyti ties pietine gynybine siena, pietinėje dalyje ir pietvakarinėje pusėje. Iš esmės tai bus analogiškas sprendinys šiauriniam šlaitui, kai apsauginis tinklas sutvirtinamas seklių polių pagalba ir sukabinamas tarpusavyje prie stabilių struktūrų (statinių, konstrukcinių elementų). Tokio apsauginio tinklo įrengimas yra laikinas, kol bus gauti geologiniai duomenys. Paties tinklo paskirtis yra „neduoti pagreičio“ paviršinei šlaito nuošliaužai formuotis. Juos planuojama įrengti iki šių metų kovo mėnesio.
– Ar grėsmė statiniams ant kalno vis dar yra reali?
– Vasaros pradžioje buvo iškilusi reali grėsmė Aukštutinės pilies liekanoms. Ši rizika yra suvaldyta. Gedimino bokštui grėsmės nebuvo, jos pagal jutiklių duomenis nėra ir dabar.
– Kodėl nuošliaužų pažeistos vietos kalno pietinėje pusėje taisomos skirtingomis medžiagomis – vienos dolomitu, kitos – granitu?
– Reaguojant į ekstremalią situaciją, skaldos formuotos iš tų medžiagų, kurios užtikrina stabilumą ir kurias tiekėjai gali pateikti nedelsiant.
– Kiek lėšų jau išleista gelbėjant kalną?
– Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų kaina pagal rangos darbų sutartį yra 2,86 mln. eurų. Pagal 2017-12-18 duomenis žinoma, kad ekstremaliosios situacijos likvidavimui skirtų lėšų išleista 1,45 mln. eurų (iš skirtų 2,87 mln. eurų).
– Kiek dar pinigų prireiks?
Lėšų poreikis paaiškės, atlikus geologinius tyrimus, pagal juos parengus sprendinius ir tolimesnių darbų programą bei projektus. 2018 metams Gedimino kalno tvarkybai yra rezervuota apie 7,5 mln. eurų tačiau tai nereiškia, kad jie beatodariškai bus leidžiami. Ką rodo ir 2017 metų finansiniai srautai, skirti ekstremaliosios situacijos valdymui.
– Kokia yra esminė Gedimino kalno tvarkymo vizija – kada jis bus galutinai sutvarkytas? Kaip jis atrodys? Ar ant jo bus pasodinti medžiai?
– Planuojama Gedimino kalną kompleksiškai sutvarkyti per 5 metus (iki 2022 m.). Šiaurės vakarinį šlaitą užbaigti iki 2018 m. II pusės. Pietiniame sektoriuje pradėti darbus taip pat 2018 m. II pusėje – 2019 m. I pusėje. Po kol kas iš biologinių priemonių svarstomas tik žolinės dangos su giliu šaknynu įrengimas.
