Anot jo, kiekvienas iš šlaitų yra atskiras, individualus, todėl reikia gilintis į jų struktūrą.
Vis tik šveicarų siūloma tinklinės vielos sistema, J. Parasonio teigimu, gali išgelbėti situaciją.
„Tam tikrose zonose tiktų tas tinklas, o kitur gali prireikti ir kitų sprendimų. Žinoma, gabionų likuosiuose šlaituose tikriausiai neprireiks, nes jie nėra tokie statūs. Svarstysime, kur galima panaudoti tą šveicarų siūlomą tinklo ir vinių sistemą. Šitas metodas man žinomas“, – teigė J. Parasonis, VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centro“ direktorius.
Apie svarstomą šveicarų pasiūlytą tinklinės sistemos diegimą patvirtino ir Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičiaus, kuris su šveicarų įmonės „Geobrugg“ atstovais buvo susitikęs gruodžio 22 dieną. Gavęs techninius pasiūlymus, pakvietė juos atvykti ir pristatyti savo patirtį Gedimino kalno tvarkyboje dalyvaujantiems specialistams. Jo teigimu, šveicarų įmonės rekomenduojamas sprendimas šiuo metu yra analizuojamas. „Šveicarų pasiūlyto metodo tinkamumą vertins specialistų komisija“, – portalui lrytas.lt sakė viceministras.
Tačiau kol intensyviai tvarkoma šiaurės vakarinė kalno pusė, likę avarinės būklės šlaitai tik gelbėjami nuo griūčių.
Pasak J. Parasonio, kol praėjusių metų pabaigoje nebuvo sudaryta specialistų komisija, gelbėjimo darbai buvo vykdomi chaotiškai.
Siūlo neskubėti
Kalbėdamas apie likusių Gedimino kalno šlaitų avarinę būklę, ekspertizę atlikęs J. Parasonis teigė, kad vienas iš didžiausių rūpesčių dabar – krituliai, atlydys ir gynybinė riedulių siena. Pasirodo, kai kur ta siena net neturi pamatų – ji pastatyta ant supilto grunto.
„Čia gi rieduliai, jie sveria. Taigi, ne vien drėgmė viekia kalno šlaitus. Taip, drėgmė gruntui yra kaip tepalas. Bet yra ir kitų dalykų – kai kur perkrautas kalnas. Todėl, jei būtų mano valia, kituose šlaituose aš kol kas nieko nedaryčiau, nes tai, kas dabar daroma, nežinau, ar padeda“, – teigė J. Parasonis.
Anot pašnekovo, tai, kad šlaitas slenka – normalus procesas. „Jis jau slenka šimtmečius. Bet dabar reikia ramiai išsiaiškinti situaciją ir tada tvarkyti. Tačiau vieno recepto visiems šlaitams nebus. Jie labai skirtingi, skirtingai apkrauti, skirtingo grunto“, – rekomendavo statybos inžinierius.
Gabionai vietoje tinklo – šlaito atstatymui
Kultūros viceministro pasiteiravus, kodėl šiaurės vakariniame kalno šlaite buvo pasirinkta naudoti gabionus, o ne šveicarų siūlomą vielinio tinklo ir vinių sistemą, R. Augustinavičius teigė, kad gabionai skirti ne tik šlaito sutvirtinimui, bet ir jo „profilio vertingosios savybės atstatymui į buvusią padėtį“. Dėl šio sprendimo būdų pasirinkimo, anot jo, buvo nagrinėti keli variantai.
„Visų variantų principas iš esmės yra tas pats – šlaitas turi būti atstatomas, panaudojant gruntines medžiagas. Skirtumas tik dėl gruntą – skaldą – armuojančių medžiagų parinkimo ir apkrovas perimančios atramos reikalingumo bei jos tipo parinkimo“, – aiškino viceministras.
Jo teigimu, pasirinkti gabionai turi specialų inkaravimo tinklą, kuris leidžia visą tvirtinimo konstrukciją suarmuoti. „Pats tūrinis elementas – gabionas – stabilizuoja šlaito paviršių, turi labai geras filtracines savybes, yra atsparus šalčiui ir praktiškai neleidžia susiformuoti įšalui“, – tikino R. Augustinavičius.
Projekte rado spragų
Praėjusių metų gegužės mėnesį šiaurės vakarinio šlaito projekto ekpertizę atlikęs buvęs VGTU profesorius J. Parasonis portalui lrytas.lt teigė, kad projektuotojų pasiūlytas sprendimas jo iš pradžių netenkino.
„Gabionai šlaito tvirtinimui yra netinkami, be to, jie sukelia papildomą apkrovą šlaitui. Bet projektuotojų, architektų nuostata buvo kitokia – atkurti buvusią iki nuošliaužos šlaito konfigūraciją, kitaip sakant, šlaito reljefą. Tačiau šlaito formai atstatyti gabionai – tinkami, o jau tvirtinimai atliekami kitokiai būdais. Aišku, negalima sakyti, kad tie gabionai yra vien tik papildoma apkrova. Anksčiau projektuotojų buvo numatyta juos konstruoti ant žvyro „pagalvių“, tai po to būtų tekę tuos pačius gabionus gaudyti. Po mano atliktų tyrimų ir rekomendacijų žvyras buvo pakeistas granitine skalda“, – aiškino J. Parasonis.
Būtų išsisukę ir be gabionų
Pasak J. Parasonio, jei nebūtų buvę nuostatos atstatyti reljefą, buvusį prieš nuošliaužą, kalną tvarkyti būtų buvę daug paprasčiau. „Aš esu inžinierius, aš galiu paskaičiuoti – laikys ar nelaikys. O architektūroje pagrindiniai kriterijai yra gražu arba negražu. Čia jau ne mano sfera“, – sakė J. Parasonis.
Specialistas teigė, kad atsižvelgiant į skaičiavimus, buvo atsisakyta vieno rostverko ir vietoje jo įrenginėjama atraminė siena su pasvirais inkarais.
Tie inkarai – tai 15 m ilgio įbetonuotas nerūdijantis plienas. Jie yra išdėlioti šachmatine tvarka ir laiko monolitinio gelžbetonio sieną, kad ji nevirstų.
„Virš tų gabionų bus daroma kažkas panašaus, ką siūlo šveicarai – tinklinę sistemą. Bus apjungti gabionai ir prikabinti prie atraminės sienos. Visi skaičiavimai rodo, kad viskas turi būti gerai“, – aiškino J. Parasonis.
Kalnas bus sutvarkytas 2022 metais
Viceministro R. Augustinavičiaus teigimu, šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai su žoline danga numatomi užbaigti 2018 m. rugsėjo mėn.
Kaip anksčiau portalui lrytas.lt teigė Kultūros viceministras R. Augustinavičius, šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų kaina pagal rangos darbų sutartį yra 2,86 mln. eurų. Ekstremaliosios situacijos likvidavimui skirtų lėšų išleista 1,45 mln. eurų. Lėšų poreikis paaiškės, atlikus geologinius tyrimus, pagal juos parengus sprendinius ir tolimesnių darbų programą bei projektus. 2018 metams Gedimino kalno tvarkybai yra rezervuota apie 7,5 mln. eurų.
Planuojama Gedimino kalną kompleksiškai sutvarkyti per 5 metus (iki 2022 m.). Šiaurės vakarinį šlaitą užbaigti iki 2018 m. II pusės. Pietiniame sektoriuje pradėti darbus taip pat 2018 m. II pusėje – 2019 m. I pusėje. Po kol kas iš biologinių priemonių svarstomas tik žolinės dangos su giliu šaknynu įrengimas.
