Dėl vyravusių gausių kritulių suaktyvėję deformaciniai procesai šiame šlaite užfiksuoti dar 2017 m. gruodžio pabaigoje. Tada atsiradusiuose grunto įtrūkiuose buvo paklotas drenažinis vamzdis, reikalingas iškrovos iš šlaito vandeniui pašalinti. Šlaitas ir toliau buvo nuolat stebimas pasitelkus sumontuotą poslinkių stebėjimo sistemą bei atliekant fizinę apžiūrą.
Tokios pačios priemonės yra pritaikytos šiauriniame, pietrytiniame ir pietvakariniame šlaituose.
Pirmoji nuošliauža
2016 m. vasario mėnesio pirmomis dienomis įvyko Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuošliauža. Geologų nuomone, paviršinis grunto sluoksnis atitrūko dėl staigaus atlydžio ir gausių kritulių, suformavusių palankias sąlygas paviršutinėms nuošliaužoms susidaryti. Laikinomis priemonėmis buvo pristabdytas šlaito velėnos slinkimas. Taikyti efektyvesnes priemones dėl geotechninių parametrų trūkumo ir įmirkusio grunto nebuvo galimybių. Akivaizdžiai formavosi antroji nuošliauža.
Pradžiūvus gruntui buvo atlikta įvairių nemažos apimties tyrimų, pašalintas nušliaužęs gruntas. Gavus detalias meteorologinių duomenų išklotines, nuošliauža buvo užklota armuota apsaugine plėvele, kol bus tiksliai įvardintos nuošliaužų priežastys ir pasiruošta tvarkybos darbams.
Išanalizavus Gedimino kalno šlaituose vykdytų darbų negausią dokumentaciją akivaizdu, kad šlaitai buvo tvarkomi epizodiškai. Kalno viršuje detaliau nepaskaičiavus apkrovų buvo atstatyta gynybinė siena, iškeltas griuvėsių mūro siluetas, akmenimis išgrįsta aikštelė. Pernelyg didelės apkrovos sąlygojo 2000 m. pradėtą įrenginėti dviejų betono juostų žiedą (rostverką), turėjusį apjuosti gynybinę sieną. Darbai buvo tik pradėti, detalios dokumentacijos rasti nepavyko.
Destrukcinės apraiškos (įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos) kalno šlaituose paskutiniais dešimtmečiais atsiranda periodiškai. Šlaitų paviršinius (deliuvinius) sluoksnius buvo bandyta stabilizuoti gręžtiniais poliais ar inkarais, skverbiantis į pagrindines kalno geologines struktūras. Tačiau kaip parodė patirtis, šie sprendimai tik laikinai pristabdė šlaitų deformacinius procesus.
Spalio 10 d. gausiai palijus, vasario mėnesio nuošliaužos vietoje pakartotinai susiformavo nauja nuošliauža „ištraukusi“ gręžtinius betono polius ir sutvirtinimus.
Pakartotinai įvykusi nuošliauža ir tyrimai patvirtino esmines nuošliaužos priežastis – hidrologinė situacija ir slenkančios betono juostos (rostverkas).
1995-2010 m. darbus tvarkant Gedimino kalno piliakalnį vykdė Vilniaus pilių direkcija. Visi darbai turėjo būti derinami rezervato direkcijoje.
2010 m. Muziejui kaip statinių ant kalno valdytojui buvo pavesti piliakalnio tvarkybos darbai. 2010-2013 m. palaipsniui buvo pašalinti medžiai, užpiltos įgriuvos, užbaigti piliakalnio aptvėrimo darbai pradėti dar 1987 m., restauruotas Gedimino pilies bokštas.
Visi darbai buvo derinami su rezervato direkcija.
Iškirto medžius
Anot Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, inžinieriaus geologo-hidrogeologo dr. Jono Satkūno, iškirsti medžius buvo būtina Gedimino kalno sustiprinimui. „Mano ir kolegų iš Lietuvos geologijos tarnybos stebėjimų duomenimis, seni ir dideli medžiai Gedimino kalno šlaituose jau buvo tapę veiksniais, judinančiais ir ardančiais šlaitus. Medžiai buvo seni ir sunkūs, jų šaknų sistemos nestiprios. Medžiai ant stačių šlaitų didino šlaitų tiesioginę apkrovą, judino juos vėjuotu oru (dinaminė apkrova).
Šlaitai tapdavo ypač nestabilūs pavasario ar ankstyvos žiemos atlydžio metu (prisiminkime 2004 m. kovo mėnesio ir 2008 m. kovo mėnesio nuošliaužas).
Pašalinti medžius nuo Gedimino kalno šlaitų buvo būtinas darbas. Likusios medžių šaknys ir kelmai natūraliai sunyks virsdami dirvožemiu. Medžių pašalinimas buvo būtina sąlyga norint tiksliai išmatuoti šlaitų stabilumą ir įdiegti tinkamas priemones šlaitų sustiprinimui, nes tokioms priemonėms medžiai paprasčiausiai trukdytų.
Piliakalniai visada buvo ir turi būti neapaugę medžiais. Iškirtus medžius atsiskleidė Gedimino kalno geomorfologinis grožis ir unikalumas. Tai įstabus gamtos – termoerozijos, erozijos, gravitacinių procesų– ir žmogaus kūrinys“, – sakė dr. J. Satkūnas.
Nupirkus projektavimo ir tvarkybos darbus šiuo metu vyksta projektavimo darbai.
Šiaurės vakarų šlaite ir toliau vykdomi rostverko remonto darbai. Šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai su žolinės dangos įrengimu numatomi užbaigti 2018 m. rugsėjo mėn.
Kalnas bus sutvarkytas 2022 metais
Kaip anksčiau portalui lrytas.lt teigė Kultūros viceministras R. Augustinavičius, šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbų kaina pagal rangos darbų sutartį yra 2,86 mln. eurų. Ekstremaliosios situacijos likvidavimui skirtų lėšų išleista 1,45 mln. eurų. Lėšų poreikis paaiškės, atlikus geologinius tyrimus, pagal juos parengus sprendinius ir tolimesnių darbų programą bei projektus. 2018 metams Gedimino kalno tvarkybai yra rezervuota apie 7,5 mln. eurų.
Planuojama Gedimino kalną kompleksiškai sutvarkyti per 5 metus (iki 2022 m.). Šiaurės vakarinį šlaitą užbaigti iki 2018 m. II pusės. Pietiniame sektoriuje pradėti darbus taip pat 2018 m. II pusėje – 2019 m. I pusėje. Po kol kas iš biologinių priemonių svarstomas tik žolinės dangos su giliu šaknynu įrengimas.
