Jokie joje pateikti duomenys nerodo požymių, kad Arktis kada nors vėl bus stabilaus amžinojo įšalo teritorija. O temperatūros kilimas Arktyje, mokslininkų nuomone, gali sukelti pavojingų meteorologinių reiškinių, kuriuos pajus visas pasaulis.
Galimos besitęsiančio atmosferos šiltėjimo pasekmės – negailestingos: bus pažeisti vertingi žvejybos plotai Beringo jūros rytinėje dalyje, dėl tirpstančio amžinojo įšalo liks apsemti keliai, namai ir kita infrastruktūra, didės gaisrų tikimybė žemyninės dalies aukštumose.
Ir nors praėjusiais metais temperatūra Arktyje nebuvo rekordinė, mokslininkai nerimauja dėl klimato kaitos procesų ir perspėja apie galimus padarinius.
Pasak Arkties tyrimų programos administracijos direktoriaus Jeremy Mathiso, šis regionas ligi šiol atlikdavo didžiulę paslaugą mūsų planetai – veikė tarsi šaldytuvas ar kondicionierius.
„Tačiau dabar esame palikę to šaldytuvo duris atidarytas, – vaizdžiai paaiškino mokslininkas J.Mathisas. – Arktis jau yra visiškai kitokia vieta, nei buvo vos prieš dešimtmetį.“
Pavyzdžiui, 2017 metais žiemą jūros ledo plotas aplink Šiaurės ašigalį buvo mažiausias kada nors užfiksuotas.
Amerikos geofizikos sąjungos surengtame susitikime San Fransiske Arkties regiono ataskaita buvo pristatyta jau dvyliktą kartą. Kaip teigė J.Mathisas, daugelį metų stebint Arkties regioną ir rengiant ataskaitą apie šylančią Žemės atmosferą, buvo pastebėtos kelios anomalijos.
Tyrimo metu buvo pasitelkti 1,5 tūkstančio metų Arkties regiono ledo pavyzdžiai, kad būtų galima įvertinti pokyčius.
Atliekant analizę paaiškėjo, kad tokių kardinalių klimato pokyčių Arktyje iki šiol nebuvo užfiksuota per visą šį laikotarpį ar net ir ilgiau.
„Dabartinių pokyčių greitis toks, kad žmonės labai sunkiai prie to gali prisitaikyti“, – įspėjo J.Mathisas.
Dėl ledo tirpsmo liko apsemtos kai kurios Arkties regiono gyvenvietės, o dalis jų – Šiaurės Amerikos dalyje. Būtent dėl to užfiksuoti ir pirmieji klimato kaitos eros pabėgėliai.
„Arkties regionas šyla greičiau, nei buvo manoma prieš dešimtmetį, Šiaurės ašigalio teritorijoje temperatūra ir toliau kyla dvigubai sparčiau negu apskritai visame pasaulyje.
Kartu vis greičiau kyla ir jūros lygis“, – mokslininkus citavo britų naujienų portalas „TheDailyMail“.
Tyrimą pristatę mokslininkai neabejoja – prie klimato kaitos labiausiai prisidėjo patys žmonės.
Jų veikla veda Arkties regioną griūties link. „Arktyje šviesą atspindintys, ledo sukaustyti paviršiai tirpsta, atidengia vis tamsesnius plotus – jie sugeria daugiau saulės energijos.
Užtektų nedidelio žmogaus įsikišimo, kad prasidėtų užburtas ratas klimato kaitos srityje, – šiek tiek ištirpusio ledo truputį paskatina šiltėjimą, kuris dar labiau skatina ledo tirpsmą, o tai dar labiau skatina temperatūros kilimą. Tokie procesai, įgavę pagreitį, sukels ir katastrofiškų padarinių“, – neabejojo J.Mathisas.
Arktyje aptikti anomalūs reiškiniai, o tai pajus visas pasaulis.
„Spartūs ir dramatiški pokyčiai, kuriuos stebime Arktyje, kelia esminius iššūkius“, – sakė tarnybą baigęs Karinių jūrų pajėgų kontradmirolas Timothy Gallaudet, dabar einantis JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos vadovo pareigas.
Neseniai pateikta ataskaita apie Arktį yra galingas argumentas, kodėl reikalingos ilgalaikės šio regiono stebėjimo programos, galėsiančios padėti priimti sprendimus, kurių reikės norint pagerinti čia gyvenančių bendruomenių ekonomiką, nacionalinį saugumą, aplinkos tvarumą ir maisto išteklių išsaugojimą.
Todėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo dauguma mokslininkų vertina kaip puikų įrodymą, kad net kai kurių šalių vadovai nesupranta žmogaus įtakos atšilimo procesui.
Kokius pagrindinius Arkties regiono pokyčius mokslininkai išskyrė naujausioje ataskaitoje?
Šiltėjantį orą. Vidutinė metinė oro temperatūra Žemėje 2017 metais nusileido tik rekordiniams 2016-iesiems, kai buvo užfiksuota net 1,6 laipsnio pagal Celsijų aukštesnė temperatūra nei vidurkis, kuris matuojamas nuo 1981 metų.
Mažėjantį jūrų ledo kiekį. Maksimali žiemos jūros ledo teritorija, matuojama kiekvienų metų kovą, pernai buvo mažiausia per visą matavimų istoriją. O minimali ledo zona, matuojama kiekvienų metų rugsėjį, buvo aštunta pagal mažumą. Be to, jūros ledas kasmet vis plonesnis. Praėjusių metų ledo kiekis sudarė 79 proc., o daugiamečio dalis tėra likusi 21 proc. 1985 metais daugiamečio ledo dalis sudarė 45 proc. viso Arkties regiono ledo.
Kylančią vandenynų temperatūrą. Vandens paviršiaus temperatūra Barenso ir Čiukčių jūrose 2017 metų rugpjūtį buvo 4 laipsniais didesnė nei vidurkis. Čiukčių jūros vandens paviršius nuo 1982 metų kas dešimtmetį sušyla daugiau nei puse laipsnio.
Dumblo žydėjimą. Pavasarį tirpstantis ir nykstantis jūrų ledas leidžia saulės spinduliams pasiekti viršutinį vandenyno paviršių. Tai reiškia, kad mikroskopinė vandenynų flora ima žydėti ir išskiria daugiau chlorofilo – žalios spalvos pigmento, dalyvaujančio fotosintezėje. Pirmieji požymiai, kad ėmė daugėti jūrinės floros, pradėti fiksuoti 2003 metais stebint Arkties teritoriją iš palydovo.
Žalesnę tundrą. Gamtinėje zonoje, kurioje įprastai tokiems augalams kaip medžiai ar krūmai vešėti sąlygos prastos dėl amžinojo įšalo, vis dažniau fiksuojama, kad augalai tampa didesni, lapuotesni, vis didesnį plotą užima medžiai ir krūmai. Tokia išvada pateikta išanalizavus 2015 ir 2016 metais kosminio palydovo atlikus matavimus. Didžiausi pokyčiai pastebėti Aliaskos šiaurinėje dalyje, Kanados tundroje ir Taimyro pusiasalyje Sibire.
Sniego kiekio svyravimus Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Net vienuolika metų iš praėjusių dvylikos sniego danga Šiaurės Amerikos Arkties regione buvo mažesnė nei vidurkis. Eurazijos Arkties dalyje pirmą sykį sniego dangos storis buvo didesnis už vidurkį tik 2017-aisiais – pirmą kartą nuo 2005 metų.
Lėtesnį ledo kepurės tirpimą Grenlandijoje. Dėl 2017 metais fiksuotos vėsesnės vasaros ledo tirpimas nepasiekė vidurkio, lyginant su praėjusiais devyneriais metais. Nepaisant to, sparčiai tirpstanti Grenlandijos ledo danga yra viena pagrindinių priežasčių, dėl ko kyla vandenynų lygis, o ledo sluoksnis mažėja nuo 2002 metų.
Parengė Šarūnas Meškys
