„Buklė kritinė, bet situacija stabili. Suvaldome 50 proc. vandens – yra įrengtas drenažas, skaldos kūgiai, stabilizuoti šlaitai. Tačiau rizika išlieka. Tikimės, kad prasidėjus atlydžiui nuošliaužos nesusijungs į vieną“, – sakė R. Augustinavičius.
Šlaitai stabilizuoti
Anot R. Augustinavičiaus, didžiausią pavojų kėlusios vietos stabilizuotos.
Gedimino kalne įrengta monitoringo sistema, stebinti poslinkius. Pagal naujausius duomenis nuo sausio 10 iki kovo 28 dienos nebuvo užfiksuota nei grunto, nei statinių atžvilgiu. Tačiau prasidėjus atlydžiui šlaitai gali vėl pradėti slinkti žemyn.
„Grėsmės, kad ant pastatų grius šlaitai – nėra. Dabar poslinkiai yra minimalūs. Tačiau situacija išlieka kritinė, bet stabili. Didžiausios rizikos vietos dvi – vakarinio šlaito papėdė ir pietrytinėje šlaito dalyje esančios gynybinės sienos kampas“, – tikino R. Augustinavičius.
Jo teigimu, pritaikytos priemonės – įrengta skalda ir drenažinės sistemos, taip pat stoginė, sutvirtinti kunigaikščių rūmai, keliai, įrengti konstruktyviniai tinklai ir kitos priemonės. „Manome, kad suvaldysime daugiau nei 50 proc. rizikos“, – sakė viceministras.
Pavojingiausia – vakarinio šlaito papėdė
Tačiau kol kas didžiausias nerimas kyla dėl vakarinio šlaito papėdės – ten yra pastebėti grunto įtrūkimai, tad gali formuotis ir naujos nuošliaužos.
Dar šaltuoju metų laiku buvo pastebėta, kad gruntas yra įmirkęs ir kelia pavojų pilies bokštui, todėl įrengti nudrenuojantys kanalai bei molio spyna.
Tuo tarpu šiaurės vakariniame šlaite įrengta jau 96 proc. gabionų. „Dabar rostverkas sutvarkytas, sudarytos sąlygos, kad padėtis išliktų stabili. Rengiamasi viršutinės dalies rostverko darbams – suinkaruoti viršutinę eilę“, – kalbėjo R. Augustinavičius.
Anot jo, artimiausi darbai orientuoti į vakarinio šlaito papėdę, turi būti pašalinta grėsmė, suformuoti skaldos kūgiai ir drenažo sistemos.
Geologai nerimauja
Lietuvos Geologijos tarnybos Inžinerinės Geologijos tarnybos vedėja Roma Kanopienė portalui lrytas.lt teigė, kad Gedimino kalne įrengti matavimų prietaisai itin didelių pokyčių nerodo. Tačiau taip yra dėl to, kad atlydys grunto sluoksniuose dar neprasidėjęs.
„Kol kas šlaitai santykinai stabilūs. Kai įsivyraus teigiama paros temperatūra, tada bus ir baisiausias laikas kalnui“, – perspėjo R. Kanopienė.
Geologai tikina, negalintys stebėti, kas vyksta kalno šlaituose, nes daugelis vietų apklota plėvelėmis arba užpilta skalda. Vis tik keletas naujų deformacijų užfiksuota.
„Nėra jokios vieningos kalno gelbėjimo programos ar projekto. Kol kas kalnas tėra tik ruošiamas tam vadimamam „peržiemojimui“. O kada jau bus kažkas nuolatinio ir tikro – nėra žinoma“, – teigė geologijos inžinierė R. Kanopienė.
Kalnas stovės. O statiniai?
Anot jos, pačiam Gedimino kalnui grėsmės nėra, mat blogiausiu atveju jis bus dirbtinis. „Visos deformacijos yra stebimos. Jei kas nors atsitinka, tuoj pat užpilama, užsmeigiama ar dar kas nors padaroma. Tai yra didelė statybų aikštelė. Tačiau kalnas savo formą tikrai išlaikys. Kažkoks kalnas bus. Tačiau ar išliks statiniai – čia jau kitas klausimas“, – svarstė specialistė.
„Prasidėjus atotirpiui didžiausia griūtis galima rytinėje kalno pusėje po gynybine riedulių siena. Ten pogrind toliau grimzta, užpiltame grunte vėl stebimi atotrūkiai. Ten nėra nieko stabilaus. Ties bokštu – plėvelė, sunku pasakyti, kas po ja vyksta. Tačiau nuošliaužas bandoma stabilizuoti, įrenginėjimas drenažas. Tačiau kaip viskas bus, dar reikia truputėlį palaukti“, – kalbėjo Lietuvos Geologijos tarnybos Inžinerinės Geologijos tarnybos vedėja R. Kanopienė
Ekstremali situacija
Dėl nuošliaužų sudarkyto Vilniaus Gedimino kalno būklės, 2017 metų gruodžio 30 dieną buvo paskelbta skelbiama ekstremali situacija valstybės mastu. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į Ekstremalių situacijų komisijos siūlymą.
Pareigūnai teigia, kad ekstremalios situacijos paskelbimas valstybės mastu padės sumažinti kalno tvarkymo procedūras, tačiau tikriausiai nepakeis suplanuotų darbų eigos.
Lietuvos geologijos tarnyba praėjusių metų pabaigoje perspėjo, kad Gedimino kalno deformacijos plečiasi, tikėtinos naujos nuošliaužos, tačiau ant jo esančioms Aukštutinės pilies liekanoms bei bokštui pavojus negresia. Ekspertai sako, kad nuošliaužas skatina gausus lietus. Specialistai įtrūkimus stebi visame kalne.
Iškirto medžius – griuvo šlaitai
Šiauriniame Gedimino kalno šlaite susiformavo milžiniška nuošliauža po to, kai 2013 metais buvo iškirsti visi medžiai. Jau 2016 metų vasario ir kovo mėnesiais viena po kitos susiformavo dar didesnės nuošliaužos palei keltuvą. Didžiulis kiekis dirvožemio slinko žemyn ir pasiekė apsauginę sieną. Geologijos ekspertai ir inžinieriai nusprendė šlaitus laikinai sutvirtinti kuolais.
Tačiau laikinomis priemonėmis buvo tik pristabdytas šlaito velėnos slinkimas.
Vėliau dėl įvairiausių priežasčių ėmė slinkti kone visi Gedimino kalno šlaitai.
Šiuo metu griūvantys šlaitai stabilizuoti įvairios rūšies skalda, tvirtinimo tinklais, kitos pavojingos vietos apdengtos apsaugine plėvele. Šiaurės vakarinėje kalno dalyje prie keltuvo šlaitas ir rostverkai tvarkomi įrenginėjant gabionus.
Prireiks daugiau nei 9 mln. eurų
Kol kas šlaitų stabilizavimo darbams per dvejus metus buvo skirta 3 mln. eurų, ekstremalios situacijos suvaldymui apie 3 mln. Rezervuota 7,5 mln. eur. Lėšų poreikis paaiškės, atlikus geologinius tyrimus, pagal juos parengus sprendinius ir tolimesnių darbų programą bei projektus. 2018 metams Gedimino kalno tvarkybai yra rezervuota apie 7,5 mln. eurų.
Planuojama Gedimino kalną kompleksiškai sutvarkyti per 5 metus (iki 2022 m.). Šiaurės vakarinį šlaitą užbaigti iki 2018 m. II pusės. Pietiniame sektoriuje pradėti darbus taip pat 2018 m. II pusėje – 2019 m. I pusėje. Po kol kas iš biologinių priemonių svarstomas tik žolinės dangos su giliu šaknynu įrengimas. Iš viso Gedimino kalnui tvarkyti planuojama skirti apie 9 mln. eurų, tačiau tam gali prireikti daugiau lėšų.
Kada Gedimino pilies kalnas bus atidarytas lankytojams R. Augustinavičius pasakyti negalėjo. Kol kas tai trukdydų kalno tvarkybos darbams bei keltų grėsmę patiems lankytojams.
Nuošliaužos vargina jau šimtus metų
Dėl Gedimino kalno, kuris yra beveik 40 m aukščio, sudėtingos geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, 1396 m. nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito, sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus ir nusinešė net 15 žmonių gyvybę. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI a. buvo įrengta atraminė siena.
1831 m., Lietuvai jau tapus carinės Rusijos imperijos dalimi, kalva bei teritorija aplink jį buvo paversta karine tvirtove. Nulyginta viršūnė, iškasti rūsiai amunicijai laikyti, nugriautas viršutinis išlikusio bokšto aukštas, o jo vietoje suręstas medinis optinio telegrafo Sankt Peterburgas–Varšuva namelis. Vėliau jis buvo panaikintas.
Per Antrąjį pasaulinį karą istoriniame kalne vokiečiai iškasė tunelį – slėptuvę nuo priešo aviacijos antskrydžių. Įėjimas buvo įrengtas pietrytiniame kalno šlaite. Tunelio sienas ir lubas prilaikė medinės konstrukcijos, o nuo pagrindinio koridoriaus atsišakojo keletas atskirų patalpų. Po karo sovietai tunelyje įrengė laikiną amunicijos sandėlį, po to jis buvo apleistas, o 1960 m. požeminė slėptuvė užversta žvyru.
Įdomus faktas, kad 1955 m. ir taip apaugę kalno šlaitai dar buvo užsodinti klevais. Pokariu pilis restauruota ir netrukus atverta lankytojams. 1995 m. Gedimino pilis vėl restauruota, patvarkyta teritorija aplink ją, sustiprintas ir pats kalnas. Prieš kelerius metus, norint apsaugoti milžiną nuo irimo ir atkurti pirminę jo išvaizdą, visiškai iškirsti ant jo augę medžiai.
