Vasarą į Palangą pradėję plūsti poilsiautojai atkuriamoje paplūdimio dalyje jokių nepatogumų nepajuto: smėlis buvo suvežtas ir buldozeriais sustumdytas iki vasaros pradžios, o atkurtos kopos klojiniais ir žabtvorėmis buvo baigtos išpinti, kol vasaros sezonas dar nebuvo įsibėgėjęs.
Iš viso į bangų nuplautą paplūdimio ruožą buvo suvežta apie 9,2 tūkst. kubinių metrų smėlio. Jis buvo vežamas iš Šventosios uosto, kuriame 2011 metais buvo kaupiamas iš gilinamo įplaukos kanalo ir uosto akvatorijos iškastas gruntas.
Maždaug 12 kilometrų smėlis kasdien po keletą kartų buvo gabenamas milžiniškais karjerų savivarčiais, kurie gali gabenti po 26 kub. m grunto – tris savaites sunkvežimiai smėlį vežė 355 kartus.
Atvežtu smėliu buldozeriais ir kita technika buvo lyginami kopų kraštai. Labiausiai buvo nukentėjusi arčiau tilto esanti pakrantė. Čia apie 150–200 metrų ilgio ruože styrojo iki pustrečio metro aukščio siekiantys kopų skardžiai.
Smėliu buvo pakeltas ir bangų nuplautas pliažo paviršius. Kad ateityje pakilusios bangos taip lengvai nepasiektų kopų, dabar čia suformuotas 30–40 laipsnių nuolydis.
Atkurtas kopas apsaugos apie 25 tūkst. kvadratinių metrų klojinių.
Pustomą smėlį turėtų sulaikyti ir išpintos žabtvorės, kurių bendras ilgis siekia 500 metrų.
Vaikščioti per kopas yra paklota 610 kvadratinių metrų medinės dangos takų.
Nuo audros nukentėjusiame paplūdimyje dirbo konkursą laimėjusi kurorto bendrovė „Palangos komunalinis ūkis“, kuriai iš šalies Vyriausybės rezervo buvo skirta beveik 234 tūkst. eurų.
Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė tvirtino, kad paplūdimiams reikia nuolatinės priežiūros, nes jūros krantus niokojančios audros kartojasi beveik kasmet.
Nuo Baltijos jūros nukentėjusioms kopoms atkurti reikalingo smėlio atsargų Šventojoje dar yra – ten dar liko apie 10 tūkst. kubinių metrų smėlio sankaupa.
