Pastaraisiais metais pradėjęs slinkti valstybei simbolinę reikšmę turintis Gedimino kalnas Vilniuje užminė mįslių šalies mokslininkams, geologams, inžinieriams, archeologams. Tačiau kalno gelbėtojams ėmus konsultuotis su Kauno Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) ekspertais šį rudenį baigtas tvarkyti vienintelis Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitas.
Kaunas neturi tokio svarbaus tautai simbolio kaip Gedimino kalnas, tačiau turi nedaug aukščiu ir statumu nusileidžiantį Aleksoto kalną kairiajame Nemuno krante, nuo kurio viršaus atsiveria įspūdinga senamiesčio panorama.
Kalnas šią vasarą irgi buvo tvarkomas, ypač daug dėmesio buvo skiriama drenažui ir darbams, susijusiems su Aleksoto apžvalgos aikštele, dviračių takais. Visam Aleksoto kalnui sutvarkyti ir apžvalgos aikštelei buvo skirta apie 1 mln. eurų iš ES fondų.
Apie Aleksoto kalno ir kitų Kaunui svarbių kalvų bei šlaitų ypatybes „Laikinoji sostinė“ kalbėjosi su hidroinžinieriumi, ASU Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto docentu Raimondu Šadzevičiumi.
– Kodėl sakote, kad Aleksoto neištiks Gedimino kalno likimas? Gedimino kalnas irgi dešimtmečius stovėjo, bet staiga pradėjo slinkti. Juk Aleksoto kalno aukštis ir statumas panašus kaip ir Gedimino?
– Aleksoto kalno Kaune padėtis visai kitokia nei Gedimino kalno Vilniuje. Jau nekalbėsiu apie tai, kad ASU mokslininkai pataisė pirminį Aleksoto kalno sutvirtinimo projektą, nurodė įrengti papildomą drenažą ir dabar kalnas gali atlaikyti net didesnes liūtis, nei buvo apskaičiuota. O juk vanduo ir apkrova yra tie veiksniai, kurie sukelia kalno slinktį.
Ant Aleksoto kalno yra gerokai mažiau supiltinio grunto, dėl kurio ir atsirado bėdų vilniškiam kalnui. Mūsų skaičiavimais, Aleksoto kalne slinktį stabdančios jėgos yra 24 proc. didesnės už jėgas, skatinančias nuošliaužas. Sprendžiame pagal geologinius duomenis.
– Tai kodėl iš esmės Aleksoto kalnas saugesnis nei Gedimino kalnas Vilniuje?
– Iš esmės, jei jau taip ieškotume pagrindinės priežasties, todėl, kad Aleksoto kalnas gerokai mažiau paliestas žmogaus. Kuo žmogaus veikla ant kalno atsargesnė, ne tokia aktyvi, tuo kalnui geriau.
Buvo juk atsiradusi nuošliauža Aleksoto kalne ties „drugeliu“, kai buvo klojamos požeminės komunikacijos. Bet 2015 metais nuošliauža buvo sutvarkyta, užpilta skalda, pakloti geotinklai.
– Geotinklai – skamba kažkaip paslaptingai. Kas tai yra?
– Paprasčiau kalbant, tai vienas ant kito tarsi sumuštiniai sukrauti plastiko ar audeklo karkasai, užpildyti skalda. Jie paskirsto apkrovą taip galima sutvirtinti net ir gana statų šlaitą.
– Vadinasi, Aleksoto funikulieriumi galima drąsiai važinėtis, vaikščioti ant apžvalgos kalno nebijant nugarmėti žemyn?
– Taip, visiškai saugu. Juolab kad nuošliaužia buvo gana toli nuo funikulieriaus. O apžvalgos aikštelė buvo uoliai tvarkoma šią vasarą.
Žinoma, einant tolyn Aleksoto kalne matyti problemų. Jau yra pasenusių laikančiųjų konstrukcijų, griūva atraminės sienos. Kai kurių ant kalno esančių ir galinčių nugriūti valdų savininkai ne kartą skundėsi, kad savivaldybė jais nesirūpina.
Tačiau miesto valdžia paaiškino, kad tai privati žemė ir patys savininkai turi rūpintis sutvirtinimais.
– Šlaitai – neatsiejama prie upių įsikūrusio Kauno kraštovaizdžio dalis. Čia auga medžiai, įsikūrę žmonės. Kokia šlaitų būklė Kaune apskritai?
– Yra sudaryta GEOLIS duomenų bazė. Čia pažymėtos anksčiau įvykusios nuošliaužos, kurios gali pasikartoti. Šioje geologinės tarnybos duomenų bazėje sužymėti šlaitai ties Santaka, Jiesios šlaitai, mačiau pažymėtas net tris vietas ties geležinkelio tiltu.
– O Napoleono kalnas saugus? Ant jo mėgsta laipioti turistai.
– Buvau ant jo užlipęs prieš keletą metų, bet atskirai jo aukštingumo ir kitų parametrų netyrinėjau. Neteko girdėti, kad dėl šio kalno būtų kilę keblumų.
– Kalbame apie kairiojo Nemuno kranto kalvas ir šlaitus. O kokia padėtis dešiniajame krante? Ten viskas stabilu?
– 2009 metais smarkiai palijus nuslinko didžiulis šlaito gabalas Savanorių prospekte prie „Saulės“ gimazijos. Sutvirtinti šlaitą savivaldybei anuomet kainavo apie 10 tūkst. litų (3 tūkst. eurų).
– Už Zanavykų turgaus ant šlaito iki pat Jonavos gatvės driekiasi savitas Kauno individualių namų kvartalas, vadinamas „Brazilka“. Namukai čia dygsta vienas po kito. Ar jie vieną dieną nenugarmės į Nerį?
– Jei ant šlaito bus pastatytas koks nors didelio svorio statinys, apačioje padaryta sankasa, stipriai pamerkus lietui visko gali atsitikti.
Ardantieji veiksniai yra šlaito keteros apkrova, iškasimai kalno apačioje, ir jei bus išjudintas gruntas ant šlaito, tada laukime bėdų. Bet jei tokių klaidų nebus padaryta, „Brazilkos“ ir kitų šlaitų gyventojai neturėtų nukentėti.
