Visame pasaulyje klimato kaita daugeliui žmonių, regionų ir net valstybių yra „gyvybės ir mirties klausimas“, sakė jis pirmadienį Katovicuose. „Jei mums nepavyks, Arktis ir Antarktis toliau tirps, koralai mirs, vandens lygis kils; daugiau žmonių mirs nuo oro užterštumo ir vandens stygiaus, o šios katastrofos kaštai staigiai didės“, – pabrėžė JT vadovas.
A. Guterresas įspėjo, kad pasaulis dėl klimato kaitos susiduria su dideliais sunkumais ir kad būtina skubiai veikti. Kalba eina apie tai, kaip išvengti „globalaus klimato chaoso“. „Mums reikia daugiau veiksmų ir daugiau ambicijų“, – pabrėžė JT vadovas.
24-ojoje JT klimato konferencijoje 200 šalių atstovai dvi savaites tarsis, kaip istoriškais vadinamus Paryžiaus klimato susitarimus papildyti aiškiomis taisyklėmis dėl jų įgyvendinimo ir peržiūros. Paryžiuje buvo nuspręsta klimato šilimą apriboti iki mažiau nei 2 laipsnių, o jei įmanoma – net iki 1,5 laipsnio. Tačiau pažadėtų priemonių dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo šiam tikslui pasiekti toli gražu neužtenka.
A. Guterresas priminė, kad laiko begalinėms deryboms nėra. Anglies dioksido koncentracija atmosferoje yra tokia didelė, kokia nebuvo 3 mln. metų. „Nepaisant to, emisijos toliau didėja“, – pabrėžė JT generalinis sekretorius.
A. Guterresas teigė, kad pasaulis savo plane dėl katastrofiškos klimato kaitos prevencijos yra „gerokai nukrypęs nuo kurso“.
Po virtinės niūrių ataskaitų, rodančių, jog žmonija privalo drastiškai sumažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kad būtų išvengta nevaldomo pasaulinio atšilimo, A. Guterresas susitikimo delegatams sakė: „Mes vis dar darome nepakankamai ir judame nepakankamai greitai.“
Beveik 200 valstybių, pasirašiusių 2015 metų Paryžiaus susitarimą dėl klimato, pasiuntiniai šiame JT susitikime, kuris turi trukti iki gruodžio 14-osios, privalo galutinai parengti taisykles, kurių tikslas yra pasaulio temperatūros kilimą apriboti gerokai mažiau nei dviem Celsijaus laipsniais, o jei įmanoma – 1,5 laipsnio.
Tačiau klimato kaitos sparta smarkiai lenkia žmonijos reakciją.
Planetos temperatūra dabar yra padidėjusi 1 laipsniu, bet ją niokoja miškų gaisrai, didžiulės sausros ir milžiniškos audros, kurias komplikuoja kylantis vandenynų lygis.
„Net ir matydami niokojamą klimato poveikį, keliantį sumaištį visame pasaulyje, vis tiek darome nepakankamai ir judame nepakankamai greitai, kad užkirstume kelią negrįžtamam ir katastrofiškam klimato sutrikdymui“, – sakė JT generalinis sekretorius.
Kai kurios šalys, kurioms klimato kaita kelia didžiausią pavojų, pirmadienį turės progą paraginti imtis skubių veiksmų.
Praėjusių metų COP deryboms vadovavęs Fidžio premjeras Frankas Bainimarama pabrėžė, jog valstybės privalo veikti dabar, kad būtų išvengta katastrofos.
„Arba, neduok Dieve, ignoruojame šiuos nepaneigiamus įrodymus ir tampame žmoniją išdavusia karta“, – sakė jis.
