Iki šios akimirkos jums tikriausiai jau teko matyti dokumentinius filmus apie mielus, tačiau nykstančius poliarinius gyvūnus, gal būt jau skaitėte sudėtingus mokslinius straipsnius apie miškų gaisrus, kylantį jūros lygį ar iškastinio kuro naudojimą. Tačiau klimato kaitos priežastys slypi net ir tose srityse, apie kurias kasdienybėje nė nesusimąstome – šiuos procesus lemia net žmonių pasirinkimai: ką mes vartojame, kuo rengiamės, ką valgome, kaip keliaujame.
Portalas CNN.com išanalizavo populiariausius klausimus apie klimato kaitą, kuriuos atsakymų žmonės ieškojo paieškos sistemoje Google.
Pateikiame pagrindinius klausimus ir atsakymus.
Kas yra „klimato kaita“?
Terminas „klimato kaita“ – tai ilgą laiką trunkantys temperatūros pasikeitimo procesai, kurie paveikia meteorologinių sąlygų, orų modelius ir klimatą.
Žemės temperatūra per savo 4,5 milijardų metų istoriją keitėsi dramatiškai: nuo 300 milijonų metų trukusio ledynmečio, padengusio ledu kone visą planetą iki periodo prieš 50 milijonų metų, kuomet, anot mokslininkų, palmės ir krokodilai buvo vietinės floros ir faunos atstovai ties poliariniu ratu.
Šiandien klimato kaitos terminas naudojamas visuotinio atšilimo efektams apibūdinti. Klimato kaitos procesus paskatino intensyvi žmonijos veikla, prasidėjusi nuo pramonės revoliucijos XVIII amžiuje.
Kodėl klimato kaita vyksta dabar ir kokios to priežastys?
Į tai atsakyti jau yra sudėtingiau. Visų pirma, Žemės atmosfera yra pilna įvairiausių dujų. 99 proc. atmosferoje esančių dujų (pavyzdžiui, azotas ar deguonis) neabsorbuoja Saulės skleidžiamos energijos. Tai reiškia, kad Saulės energija šildo Žemės paviršių, o perteklinis nepanaudotas jos kiekis išspinduliuojamas atgal į kosmosą.
Tačiau dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos – pavyzdžiui, anglies dioksidas, metanas, diazoto oksidas ar vandens garai – tesudaro maždaug 0,1 proc. atmosferos. Šios dujos sugeria Saulės energiją, ji neišeina iš atmosferos ir spinduliuoja energiją atgal į planetos paviršių ir kitas dujų molekules. Taip kuriamas „šiltnamio“ efektas.
Tačiau šiltnamio efektas yra itin reikšmingas natūraliems mūsų klimato temperatūros reguliavimo procesams. Be šių dujų, kurios sukelia natūralų šiltnamio efektą, mūsų planetos vidutinė temperatūra būtu apie -18 laipsnių Celsijaus – maždaug toks šaltis, koks yra buitiniame šaldiklyje. Tuo tarpu dabar Žemės temperatūra yra +15 laipsnių Celsijaus.
Tačiau nuo pramonės revoliucijos pradžios šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje ėmė didėti – pradėta deginti iškastinį kurą, kirsti miškus ir užsiimti modernia gyvulininkyste. Visa tai paskatino didesnę šiltnamio efekto dujų koncentraciją atmosferoje ir tuo pačiu didesnį sukauptos Saulės energijos ir šilumos kiekį.
2013 metais Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslininkai pranešė, kad nuo pramonės revoliucijos laikų anglies dioksido koncentracija atmosferoje pakilo 40 proc. Dėl to per tą laiką Žemės temperatūra pakilo 1 laipsniu Celsijaus.
Koks klimato kaitos poveikis Žemei? Kas mūsų laukia ateityje? Ar klimato kaita priklauso nuo to, kaip intensyviai šyla mūsų planeta?
2018 metais Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos mokslininkai išplatino pranešimą, kuriame paaiškinta, kokie procesai bus paspartinti Žemėje, jei planetos temperatūra pakils 1,5 laipsnio Celsijaus, skaičiuojant nuo pramonės revoliucijos laikų XVIII amžiuje.
Dėl to, anot jų, išaugs ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnumas ir intensyvumas, kils jūros lygis, bus pažeistos arba sunaikintos pakrančių ekosistemos, nyks svarbios faunos ir floros rūšys, prasidės didelė gyventojų migracija. Be to, visa tai atneš didžiulius nuostolius globaliai ekonomikai.
Tais pačiais metais Jungtinės Tautos perspėjo, kad nesiėmus neatidėliotinų veiksmų, šio šimtmečio pabaigoje Žemės temperatūra pakils 3 laipsniais Celsijaus virš priešindustrinio lygio.
Pasiekus tokį lygį padėtis Žemėje bus dar blogesnė – daugybė miestų bus paskandinti dėl pakilusio jūros lygio, karščio pažeistose ekosistemose sparčiai nyks augalai ir gyvūnai, šimtai milijonų žmonių trauksis iš pakrančių į žemynų gilumas, sausos truks vis ilgiau, dėl to itin kentės derlius, didės bado rizika.
Ar klimato kaita nėra pramanas?
Dauguma žmonių pripažįsta – visuotinė klimato kaita vyksta. Tačiau tokie aukšto rango politikai ir klimato kaitos skeptikai, kaip JAV prezidentas Donaldas Trumpas, įžiebia debatus visuomenėje – neva klimato kaita nėra žmonijos veiklos rezultatas.
Vis tik daugybė atliktų studijų parodė, kad net 97 proc. mokslininkų pritaria – klimato kaita vyksta ir yra sukelta žmonijos veiklos.
2014 metais 1,3 tūkst. mokslininkų iš viso pasaulio prisidėjo prie Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimo apie klimato kaitą. Jame buvo pažymėta, kad yra net 95 proc. tikimybė, jog per pastaruosius 50 metų Žemės temperatūros kilimą tiesiogiai nulėmė žmonijos veikla.
Planetos šiltėjimo įrodymai jau dabar yra akivaizdūs ir stebimi visoje planetoje – nuo ledynų tirpsmo Himalajų aukštumose ar koralų blukimo vandenynuose iki ekstremalių meteorologinių reiškinių, dažnėjančių ir stiprėjančių audrų, potvynių, sausrų.
Ar klimato kaita gali būti sustabdyta?
Vilties dar yra. Klimato kaita dar gali būti pristabdyta ar sustabdyta, tačiau tik tuomet, jei imsime vykdyti tai, ką nurodė Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija. Tam būtini neatidėliotini kardinalūs, toliaregiški ir beprecedenčiai pokyčiai visose visuomenės veiklos srityse.
Kad pasiektume tikslą, turi įvykti du dalykai.
Pirmas iššūkis – pakeisti 250 metų trunkančius blogus aplinkosaugos įpročius. 2015 metais 195 šalys pritarė Paryžiaus Susitarimui – pasiekti globalią nulinę anglies dioksido emisiją iki XXI amžiaus pabaigos.
Tai reiškia, jog iki to laiko reikia užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus.
Tai pasiekti galima tik apribojus galimybę žmonijai išskirti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Todėl pokyčiai turi vykti net smulkiausiuose mūsų kasdienybės veiksmuose – protingai ir atsakingai rinktis, ką valgome, kokiu būdu keliaujame ir kaip gaminame produktus, kurios patys ir perkame.
Antras iššūkis – pakeisti šių veiklų poveikį sumažinant jau išmesto į atmosferą anglies dioksido kiekį. Ir šioje srityje jau yra pasiekta pažanga – nuo aukštųjų anglies dioksido absorbavimo technologijų iki paprasčiausių miškų atsodinimo. Tačiau kol šias priemones Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija vertina kaip „nepatvirtintas“ dideliam mastu , klimato kaitos stabdymo procesai nejuda iš vietos.
Pagal cnn.com, consilium.europa.eu ir Aplinkos apsaugos agentūros informaciją parengė Šarūnas Meškys
