E. Greimas atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma aplinkosaugos problemų pasaulyje kyla dėl to, jog egzistuoja verslas ir rinka. Dėl šios priežasties verslo indėlis į jų sprendimus yra svarbus. Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra kelios aktualiausios aplinkosaugos problemos, kurioms reiktų skirti didžiausią dėmesį ir prie kurių sprendimo turėtų prisidėti ir verslo struktūros.
„Dabar verslui reiktų labiau pasistengti prisidedant prie klimato kaitos stabdymo bei orientuotis socialiai atsakingos, žaliosios, ekonomikos link. Medienos perdirbimo verslas turi derinti savo plėtrą atsižvelgdamas į aplinkybes, kad Lietuvoje miško išteklių vartojimo intensyvėjimui visuomenė priešinasi vis stipriau. Pramonė turėtų išspręsti atliekų klausimą. Taip pat mūsų energetiką reikia dar labiau pakreipti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo linkme. Namų renovacija vyksta nepakankamai sparčiai ir jos apimtys nepakankamos“, – pranešime cituojamas E. Greimas.
Vis dėlto jis sakė, kad Lietuvoje į visas problemas žiūrima labai demokratiškai ir nebijoma garsiai ir daug apie tai kalbėti. Yra ir konkrečių žingsnių, kaip verslo įmonės jau dabar prisideda prie šių problemų sprendimo.
„Verslas prisideda kai elgiasi socialiai, atsakingai ir savanoriškai mažina neigiamą poveikį aplinkai, pavyzdžiui, pakeičiant pakuotes į biodegraduojančias, atsisakant vienkartinių maišelių ir panašiai. Kitas būdas (...) kai diegiamos naujos, pažangios, mažiau taršios arba energiją tausojančios technologijos“, – pastebėjo Gamtos fondo direktorius.
Jo teigimu, nors daugiausiai kritikos dėl žalos aplinkai tenka didelėms tarptautinėms korporacijoms ir čia yra įkvepiančių pavyzdžių.
„Pavyzdžiui, baldų gamybos milžinė „Ikea“ didžiąją dalį medvilnės ir medienos perka iš gamintojų, kurie savo produkciją augina atsakingai – taupydami vandens, energijos resursus ir naudoja kuo mažiau pesticidų bei trąšų. Sportinės avalynės ir drabužių kompanija „Nike“ sukūrė sistemą, leidžiančią vis didesnes panaudotos savo produkcijos dalis vėl panaudoti gaminant naujus batus bei drabužius§, – sakė E. Greimas.
Pažymima, kad 2017 m. „Eurobarometro“ organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad europiečiai vis labiau nerimauja dėl klimato kaitos, 43 proc. visų apklaustųjų klimato kaitą laiko pačia opiausia problema pasaulyje. Taip pat 79 proc. respondentų mano, kad verslo įsitraukimas į kovą su šia problema yra būtinas.
