1. Auksalės pusiasalis, Plungės raj.
Plungės rajone Platelių ežere esantis Auksalės pusiasalis kadaise gerai papildė Platelių grafo piniginę. Uždirbti sumanęs grafas suorganizavo pusiasalyje augusio brandaus miško kirtimą ir darbas atsipirko. Mišką pardavęs grafas už jį gavo kalnus aukso. Nuo to laiko didelį pelną atnešęs pusiasalis ir imtas vadinti Auksale.
Į Platelių ežerą išsikišusio pusiasalio pakrantė driekiant 4 kilometrus. Auksalės pusiasalį sudaro net trys salos: Auksalė, Didžioji ir Mažoji. Jame tyvuliuoja pustrečio hektaro ploto ežerėlis. Jis iš visų pusių užpelkėjęs, paviršius padengtas linguojančiomis samanomis. Nežinantys kelio, čia gali ir prasmegti. Praeiviams grasinantis ežerėlis dėl to ir Piktežeriu vadinamas.
2. Baluošo ilgasalė, Ignalinos raj.
Ignalinos rajone teliūskuojančiame Baluošo ežere net septynios salos. Pati ilgiausia jų, pagal savo dydį, vadinama Ilgasale. Tai vienintelė Lietuvoje ežero sala, kurios viduryje susiformavęs atskiras ežerėlis. 7 metrų gylio ežeras ežere vadinamas „Baluošo akimi“. Į šį ežerėlį galima tiesiai patekti vandens keliu iš Baluošo ežero. Du vandens telkinius jungia salos pakraštyje esantis 5 m pločio sąsiauris.
Vanduo šalia Ilgasalės skaidrus kaip krištolas. Per jį aiškiai matosi storu dumblo ir kriauklių sluoksnius padengtas ežero dugnas. Per daug stipriai drumsti vandens ir triukšmauti nereikėtų. Ilgasalės ežerėlio pakrantėse peri daugybė paukščių, o augalai įrašyti į raudonąją knygą.
3. Beržoro ežero sala, Plungės raj.
Plungės rajone tyvuliuojančio Beržoro ežero sala – žvelgiant iš viršaus primena pergnybtą pasagą.
Plačiausia salos vieta siekia vos 25 metrus. 34 arų plotą užimanti, nedidukė sala lengvai pasiekiama plaukikams. Ji nuo kranto nutolusi per 100 metrų. Į saugomų objektų sąrašą įtraukta sala gausiai apaugusi medžiais. Rytinė salos dalis pakilusi aukščiau, dirvožemis čia sausesnis, vakarinėje dalyje šlapesnis. Saloje žaliuoja ąžuolai, liepos, juodalksniai.
Beržono ežeras rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1585 metų. Karalius Zigmantas Augustas tuo metu Platelių klebonui suteikė teisę šiame ežere žvejoti. Ir dabar ežere galima pagauti lydekų, lynų, kuojų, ešerių ir kitos žuvies.
4. Dringio ir Ožių ragai, Ignalinos raj.
Norint pasiekti ežero vidurį ne visada reikia valties ar ypatingų plaukiko gebėjimų. Į Ignalinos rajone esantį Dringio ežerą centrą galima nueiti. Į jį veda vingiuotas beveik pusantro kilometro ilgio kyšulys. Vieni jį vadina Dringio ragu, pagal ežero vardą. Kiti – Siūrių ragu, pagal šalia esančios gyvenvietės pavadinimą.
Netoliese Dringio rago plyti dar vienas kyšulys, gavęs Ožių rago pavadinimą. Ožių ragas yra Dringio ežero pietvakariniame kampe ir priskiriamas Asalnų hidrografiniam draustiniui.
Beveik visą rago paviršių dengia pelkėtas miškas. Čia švarus oras ir vos vienas kitas poilsiautojus erzinantis uodas.
Ragus supančio ežero krantas negilus ir smėlėtas. Skaidriame vandenyje tiesiog rankomis galima bandyti sugauti ežere plaukiojančias žuvis. Ne viena žvejys yra gyręsis Dringio ežere sužvejotais karšiais, lydekomis, raudėmis, ešeriais ar lynais.
5. Dubingių piliavietė, Molėtų raj.
Dubingių piliavietė – didžiausia visoje Lietuvoje, ją rasite nuostabiame Asvejos ežero pusiasalyje. Eidami pažintiniu taku iš anksčiau buvusios salos, dabar pusiasalio, galėsite grožėtis ilgiausio, vieno giliausių ir didžiausių Lietuvos ežerų panorama. Ne paprasta pilis čia stūksojo, o prabangūs rūmai.
Ši vieta svarbi visos šalies istorijai, čia lankėsi iškiliausios to meto mūsų krašto asmenybės.
6. Ilgio ežero salos, Plungės raj.
Ilgio ežere glūdi dvi nedidelės pelkėtos salos. Viena jų vadinama meilės sala. Šis pavadinimas slepia mitais ir pasakomis apipintą salos istoriją ir pasakojimą apie sanąjį ąžuolą, prie kurio reikia prisipažinti meilėje.
Dabartiniams įsimylėjėliams norintiems išbandyti senojo ąžuolo galias plaukti į salą nebereikia. Į ją nuo Ilzebergo dvaro veda meilės tiltas.
Abiejų Ilgio ežero salų plotas vos dešimt arų. Jas perėjimui yra pamėgę vandens paukščiai. Didesnioji pailga sala driekiasi apie 50 metrų. Didžiausias jos plotis vos penki metrai. Mažesnioji sala dar siauresnė.
7. Kreiviškių pusiasalis, Plungės raj.
Apie kilometrą į Platelių ežerą įsikišę Kreiviškių pusiasalis dar XVI amžiuje buvo sala. Iš vienos pusės ją supo ežero vanduo, iš kitos didžiulė pelkė. Su laiku pelkė išdžiuvo ir sala transformavosi į pusiasalį. Pusiasalio krantas toks vingiuotas ir nelygus, kad buvo duotas nuo žodžio kreivas kildinamas Kreiviškių pavadinimas. Mišku apaugęs pusiasalis užima apie 20,1 ha teritoriją. Pusė jos – vertingas brandus ąžuolynas. Iš jo ąžuoliukai plinta ir kitose Lietuvos vietovėse, mat jis priskiriamas sėkliniams medelynams.
8. Lydumo ragas, Neringos sav.
Kuršių nerijoje į marias įsiveržęs Lydumos ragas susidarė į marių vandenį suvirtus vėjo pustomai kopai. Smėlio buvo tiek daug, kad jis nugulė visą dugną ir net iškilo į paviršių. Taip susiformavo 600 metrų pločio, beveik 310 metrų ilgio smėlio pusiasalis.
Ragą iš visų pusių supa aukšti beržai ir karklai. Jo krantuose įspūdingus ornamentus kuria marių dumblo nuosėdų, mergelio, suslėgti rumbai. Jie paviršiuje pasirodė, kai slenkantis smėlis ėmė spausti marių dugną.
9. Naglių ragas, Neringos sav.
Netoli Juodkrantės į Kuršių marias nutįsęs Naglių ragas ėmė formuotis, kai kopos ėmė slinkti marių link. XIX amžiuje Naglių ragas kasmet pailgėdavo net po 13 metrų.
Naglių ragas pavadintas pagal šiose vietose buvusio kaimo pavadinimą. Jį daugiau kaip prieš šimtą metų visiškai užpustė smėlis. Su slenkančiu kopų smėliu kovojo net septynios Naglių kaimo gyventojų kartos. Per 180 metų kaimas kėlėsi keturis kartus.
Dabar Naglių ragas itin saugoma vieta. Jame draudžiama bet kokia ūkinė žmogaus veikla. Vienintelė galimybė apžiūrėti Kuršių nerijos gamtos grožius – Naglių rezervato pažintinis takas. Juo žengiant atsiveria į marias išlindusių ragų vaizdas, matosi išpustytų pilkųjų kopų gūbrys, kauburiuotos pajūrio palvės, sutinkamos į raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų radavietės.
10. Platelių ežero salos, Plungės raj.
Pilies vardu pavadintoje Platelių ežero saloje XV a. stovėjo Lietuvos didikams priklausiusi pilis. Pilį dovanų gavęs Žygimantas Augustas ją buvo perleidęs karalienei Bonai. Vėliau ji perėjo valdžios nuosavybėn.
Pilies sala užima apie pusšešto hektaro ploto teritoriją, čia augančios liepos ir ąžuolai skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Pilies saloje pavasarį gausiai pražysta į Raudonąją knygą įtraukti augalai.
Ne tokia išgarsinta kaip Pilies sala, Briedsalė – didžiausia Platelių ežero sala. Ji užima per šešis hektarus ploto. Jei Pilies saloje prieš kelis šimtmečius karaliavo didikai, tai Briedsalė garsėjo laukiniais žvėrimis. Sala buvo itin pamėgta briedžių, todėl ir gavo Briedsalės pavadinimą.
Trečioji pagal dydį Platelių ežere – Veršio sala. Ji vos ne tris kartus mažesnė už didžiausią salą Briedsalę. XX amžiuje ši sala priklausė ūkininkui. Kad saloje auganti žolė veltui nenueitų, ūkininkas į salą valtimi plukdydavo veršius. Veršiams ganytis nustojus, per daugelį metų sala apaugo savaiminiu mišku. Dabar ten bujoja šimtamečiai ąžuolai, liepos, eglės, kiti medžiai. Pavasarį saloje pražysta į Raudonąją knygą įrašyti augalai.
Plačiau apie šias vietas skaitykite čia.
