Šią dieną taip pat vietos saulės laiko vidurdienį (apie 13:20 val.) saulė pasiekia aukščiausią tašką virš horizonto – Vilniuje tai 58,76°. Toliau dienos trukmė ir Saulės aukštis virš horizonto ims mažėti.
Tiesa, pradžioje šis mažėjimas bus beveik nepastebimas, o artėjant link rudens lygiadienio (2019-09-23) gerokai paspartės. Beje ir atmosferoje šiuo laikotarpiu vyksta dideli pokyčiai. Birželio pabaigoje didelio masto atmosferos slėgio ir temperatūros laukas galutinai persitvarko vasaros režimui.
Šiaurės pusrutulyje Pietų Azijos depresija dar pagilėja ir žemiausio slėgio sritis persistumia link Indo ir Gango vidurupių, tai paspartina pietvakarių vėjus virš Arabijos jūros ir beveik visą Indostano pusiasalį „užvaldo“ musonas. Šiemet jis vėlavo bent kelias savaites ir šiuo metu lietaus vis dar nesulaukia šiaurės vakarinės Indijos valstijos, dėl to jose tvyro sausra ir nepakeliamas karštis.
Taip pat, didžiausias drėgmės kiekis atmosferoje Indijos vandenyno sektoriuje dabar yra ne ties ekvatoriumi, o Gango ir Bramaputros vidurupiuose (aukštutinis Bangladešas ir Asaro, Biharo, Arunačalo-Pradešo valstijos Indijoje) – iki 75 kg į kvadratinį metrą.
Azorų anticiklonas dar nepasiekęs savo stipriausios fazės – tam trukdo anticiklogenezė Šiaurės ir Vidurio Europoje bei aukšto slėgio sričių atsinaujinimas Grenlandijos-Islandijos regione. Priešingai, Ramiojo vandenyno sektoriuje Havajų (Honolulu) anticiklonas yra labai sustiprėjęs ir pasistūmęs vakarinės JAV pakrantės link. Tai lemia stipresnius šiaurinių krypčių vėjus bei žemesnę nei įprastą oro temperatūrą Oregono ir Kalifornijos valstijose.
Vidutinėse platumose nuo Joninių iki liepos pirmo dešimtadienio pabaigos keičiasi vyraujanti oro cirkuliacija. Stipriausi pasikeitimai klimatologiniu požiūriu vyksta Tolimuose Rytuose: Ramiojo vandenyno ciklonai „giliau“ pasiekia žemyninius rajonus ir ten prasideda drėgnasis vasaros laikotarpis, bei Atlanto – Europos sektoriuje: čia po kelių mėnesių pertraukos vėl pagyvėja platuminė cirkuliacija atskirianti sausą ir karštą Viduržemio jūros regioną nuo likusios Europos dalies. Iki šiol šilčiausia Europoje buvo rytinė šio žemyno dalis, tačiau nuo kitos savaitės karščiausia bus pietvakarinėje ir centrinėje Europos dalyse.
Nors šiandien daugelis Lietuvos rajonų vis dar tikisi pakankamo lietaus kiekio bent Vidurio ir Rytų Lietuvoje, tačiau per šalį keliaujantis šaltasis frontas ir jo priešakyje judanti nepastovumo linija yra silpstantys dėl vėl stiprėjančio anticiklono Šiaurės Europoje. Todėl šios dienos (gal ir rytoj ryto) kritulių zona bus labai netolygi ir apimamo ploto, ir intensyvumo atžvilgiu.
Tai reiškia, kad keli rajonai gali gauti daug orų reiškinių: smarkias liūtis, perkūniją, škvalą ar net krušą, kai kiti rajonai pasitenkins tik silpnu lietumi, o vakariniai – išvis jo negaus. Stiprėjantis minėtas anticiklonas susiformavo poliarinėje oro masėje, todėl tropinių karščių tiek savaitgalį, tiek kitą savaitę nebus – bus tikra lietuviška vasara.
Lietuva, numatoma, atsidurs šio anticiklono rytiniame (vėsiausiame) pakraštyje ir vyraujantys vėjai pūs iš šiaurės vakarų ir šiaurės. Kitą savaitę dienomis vystysis konvekciniai debesys, tačiau pakilioji inversija virš paribio sluoksnio (dėl anticiklono įtakos) neleis šiems debesims pasiekti reikiamą aukštį, todėl dienomis tikėtinas padidėjęs debesuotumas ir labai maža silpno lietaus tikimybė. Naktys bus gaivinančios – nuo +8 iki +13 laipsnių Celsijaus, o dienos visai nekarštos: aukščiausia temperatūra nuo +19 iki +24 laipsnių Celsijaus.
Ir Joninių naktis jau nebebus tokia šilta ir tvanki kaip šiandien, tačiau laužams deginti bus palankus silpnas vėjas ir orai be kritulių. Savaitės pabaigoje kartu su stiprėjančiu vakarų pietvakarių vėju vėl laukiama naujos šiltesnės ir drėgnesnės oro masės porcija. Tolimesnėje perspektyvoje, liepos pradžioje, Lietuvą aplankys vėsesni orai, tačiau antrąjį liepos dešimtadienį vėl laukimas atšilimas.
