„Jie atrodo kaip virtiniai“, – sakė Meijun Bao stovėdama ant antro pagal senumą tilto per Reino upę Bazelyje.
Palyginimas su tradiciniu kinų miltiniu patiekalu turistei iš Šanchajaus toptelėjo žvelgiant į daugybę žmonių.
Jie plaukiojo Reine gaivindamiesi nuo kaitros.
Jos tėvynėje, pasakoja Meijun Bao, jokiam žmogui nekiltų mintis pliūkštelėti į Jangdzės upę.
O Šiaurės Vakarų Šveicarijoje įsikūrusiame Bazelyje maudynės Reine šiemet tapo nauju ir itin populiariu šio miesto gyventojų pomėgiu.
Maudymasis upėse šiais metais buvo populiarus ne tik čia, bet ir daugybėje kitų vietų Europoje. Atslinkus karščio bangoms žmonėms labiausiai rūpėjo, kaip atvėsinti kūną.
Skyrė net ir parodą
Įspūdingas vaizdas: tūkstančiai rankų skrodžia Reino upę, didingai nešančią savo vandenis per Bazelio miesto centrą.
Mėgaudamiesi vasaros pramoga plaukimo mėgėjai gali gėrėtis viena pagrindinių miesto įžymybių ir jo simboliu, architektūros šedevru – Bazelio katedra.
Jie praplaukia po Viduriniuoju tiltu, ant kurio viduramžiais muitininkai imdavo rinkliavas iš ūkininkų ir prekiautojų.
Brandaus amžiaus pora, Bazelio gyventojai Karin ir Claude’as, džiaugiasi ne tik galimybe atsivėsinti Reino upės vandenyje.
Dabar, kaip sako sutuoktiniai, miestas matomas iš visiškai kitokios perspektyvos. Vaikštinėjant krantine labai smagiai nuteikia margaspalvių maudymosi kostiumų vaizdas.
Bazelio miestas išgražino Reino upės krantinę. Kas porą šimtų metrų yra įrengti nemokami dušai.
Tarp daugelio „virtinių“ kartkartėmis plaukioja ir Yuma Shinohara. Jaunasis mokslininkas yra Šveicarijos architektūros muziejaus darbuotojas.
Čia iki rugsėjo 29-osios veiks paroda „Swim City“ („Plaukimo miestas“). Ji skirta naujai vakarietiškų didmiesčių tendencijai – plaukiojimui per miestus tekančiose upėse.
Užsikrėtę ir kiti miestai
Nauja Bazelio gyventojų pramoga užsikrėtė ir kiti Šveicarijos miestai – Bernas, Ciurichas ir Ženeva.
Beje, Šveicarijos sostinėje Berne plaukimas kiek kitoks. Kairysis Reino intakas Arė plukdo gaivų tirpstantį vandenį iš netoliese esančių Alpių.
Arės upės srovė – nemažas iššūkis plaukimo mėgėjams. Tačiau tai jų neatbaido.
Šveicarijoje pastaraisiais metais aktyvistų ir miesto planuotojų pastangomis sukurti keli projektai. Jais siekiama sudaryti tokias sąlygas, kad didmiesčių gyventojai vėl galėtų naudotis upėmis, kurios teka per jų miestą.
Naująją tendenciją Y.Shinohara aiškina ir nepaprastu gyventojų tankumu didmiesčiuose. Ir dėl to, anot jaunojo mokslininko, gyvenamąją upės erdvę būtina paversti traukos vieta gyventojams ir svečiams.
Ten, kur nekilnojamojo turto koncernai kovoja dėl kiekvieno miesto centro kvadratinio metro, upės dažnai lieka paskutinės neapgyvendintos zonos.
Be to, maudymasis upėje atitinka madingą didmiesčių gyvenimo stilių ir išaugusį susidomėjimą aplinkosauga.
Upėse bus baseinai
Dabar kuriami ir nauji dideli projektai – dideli plaukimo baseinai, kurie bus įtvirtinami upėje. Tai numatyta „Swim City“ planuose Bostone, Niujorke, Londone ir Paryžiuje.
Bet tai tebėra migloti įdomios idėjos kontūrai, lydimi gana karštų diskusijų dėl vandens kokybės, higienos. Žinoma, svarbu ir saugumas.
Plaukti upe – ne tas pat kaip plūduriuoti baseine. Tiktai labai geri plaukikai turėtų pulti į upės vandenį.
Įveikti sroves ir sūkurius, neužkliūti už tiltų stulpų ar laivų – visa tai gali kelti pavojų. Vien šią vasarą Bazelyje ir Berne jau nuskendo aštuoni žmonės.
Nelaimingų atsitikimų nuolat įvyksta ir Eisbache – nedidelėje dviejų kilometrų ilgio žmogaus rankomis sukurtoje upėje Miunchene, kuri teka per Anglų sodą.
Ypač keblu ten, kur upė atlieka vandens kelio funkciją.
Tuomet ja tenka dalytis plaukikams ir laivams.
Šiemet Reino kelyje prie Bazelio kai kuriomis dienomis plaukė tiek daug žmonių, kad krovininiai laivai dažnai judėdavo į priekį su nuolat įjungtu įspėjamuoju signalu.
Kartais juos lydėjo policijos laiveliai, plaukikų per megafoną buvo prašoma pasišalinti iš laivybai tinkamo kanalo.
Berlynas rengia varžybas
Labai ambicingą tikslą turi Berlyno plaukimo upe draugija. Pagal parengtą Vokietijos sostinės plėtros projektą norima daugiau negu 100 metų istoriniame centre nenaudojamą Šprė upės kanalą atidaryti plaukikams.
Išilgai Žvejų salos kanalas turėtų būti pakeistas natūraliu upės baseinu.
Vienas vandens augalais apaugęs žvyro sluoksnis turėtų atlikti ekologinio filtro funkciją ir valyti vandenį plaukimo sričiai.
835 metrų ilgio upės baseine plaukimo aistruoliai galėtų išilgai Muziejų salos panaudoti dabar mažai apkrautą kanalą.
Čia šiais metais penktą kartą vyko plaukimo upe taurės varžybos – viešas plaukimas, kurį po stipraus lietaus dėl vandens taršos teko iš birželio perkelti į rugpjūčio 25-ąją.
Kad plaukimas upe tampa vis patrauklesne tendencija, byloja ir Dresdeno miesto pavyzdys.
1998-aisiais pirmame plaukime Elbės upe Dresdene dalyvavo tik 70 žmonių. Šiais metais – jau beveik 2000, įveikę trijų su puse kilometro nuotolį.
Be to, šią vasarą buvo įkurta draugija, kurios tikslas – toliau plėtoti šį laisvalaikio malonumą.
Draugijos pirmininkas Danielis Baumannas džiaugiasi, kad dabar vėl galima plaukioti Vokietijos upėmis.
Žmogus tarsi tampa išaugusios tekančių vandenų kokybės indikatoriumi.
Maudynės Lietuvos upėse
Lietuvoje specialistai įspėja, kad reikia gerai įvertinti pavojus prieš brendant į upes – kai kur krantai yra nepritaikyti maudynėms, kai kur srovė per stipri.
Upėse grėsmę kelia vandens tėkmė, duobės, akmenys, sūkuriai, neretai gerokai šaltesnis nei kituose vandens telkiniuose vanduo. Maudytis reikėtų tiktai tam pritaikytose upių atkarpose, kur nėra intensyvios srovės ir duobių.
Prie didžiųjų Lietuvos upių yra įrengti paplūdimiai, vandens kokybė atitinka maudymuisi tinkamus standartus.
Bet šią vasarą šalį ištiko kita bėda – sumenko upių srovė.
Šiemet, kaip niekada anksčiau, upių vagos prižėlusios dumblių ir kitų vandens augalų. Dėl to kai kuriose vietose vanduo net dvokė.
Nors liepos mėnesį ir rugpjūtį lietus užklupdavo dažniau, pasak specialistų, jo tikrai per mažai, kad upių vandens lygis sparčiai taptų normalus.
Beveik pusėje – 22 iš 48 – vandens matavimo stočių vis dar yra sausros sąlygos: jose vandens lygis žemesnis už vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį.
Net 12 stočių situacija yra artima hidrologinei sausrai.
Paregta pagal „Focus“ informaciją.
