„Politinės valios nebuvimas Seime, matyt, ir tie rinkiminiai metai, dėl to man asmeniškai kyla daug abejonių dėl tos reformos“, – BNS sakė ministras.
Dar 2017 metais Aplinkos ministerija buvo parengusi planą per 30 regioninių parkų direkcijų sujungti į keturis regionus: Rytų Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos ir Dzūkijos su Suvalkija.
Nacionalinius parkus planuota palikti atskirais juridiniais vienetais.
Tuometinis aplinkos ministras Kęstutis Navickas tvirtino, kad iš viso būtų aštuonios savarankiškos parkų direkcijos vietoj 36 įstaigų.
Skaičiuota, kad po pertvarkos direkcijose etatų turėtų sumažėti nuo 422 iki 320 – 376 – neliktų dalies vadovų, finansininkų, ūkvedžių ir kitų bendrąsias funkcijas vykdančių specialistų. Tai būtų leidę padidinti vidutinį darbo užmokestį nuo 690 iki 890 eurų.
Dabartinis ministras K. Mažeika teigė pritariantis sumanymui jungti direkcijas.
„Manau, kad reikėtų (jungti direkcijas – BNS). Kalbame tikrai apie nedideles įstaigas, kur yra tik keletas darbuotojų. Ir labiausiai skauda, matant vadovų ir eilinių specialistų atlyginimų žirkles, jos skiriasi ne procentais, o kartais. Juntama darbuotojų demotyvacija“, – tvirtino ministras.
Anot jo, dėl regioninių parkų pertvarkos kalbėta su parlamentinių frakcijų atstovais, tačiau būtino palaikymo nesulaukta.
„Priešinasi beveik visi vienmandatininkai, kurių teritorijose yra tie padaliniai“, – BNS sakė K. Mažeika.
Jis prognozavo, kad šią kadenciją reformos nebus.
„Turime situaciją tokią, kad dalis direkcijų yra be vadovų, yra vietos „užšaldytos“, yra laikinieji vadovai. Esama bandymų, norų sujungti tas neturinčias vadovų direkcijas su greta esančiomis, bet manau, kad tai nėra konstruktyvus sprendimas. Turime žiūrėti sistemiškai“, – teigė Aplinkos ministerijos vadovas.
