Per liūtis, trunkančias nuo birželio, žuvo ar dingo mažiausiai 141 žmogus, o vien liepą teko evakuoti kone 15 mln. gyventojų, nurodo vyriausybė, kuri ekonominę žalą vertina milijardais eurų. Meteorologai liūčių pabaigos kol kas nežada.
Naujienų agentūros AFP fotografas keliaudamas centrine Jangdzės atkarpa matė iš dalies užlietus kaimus bei miestus, taip pat gelbėtojus, bandančius pataisyti pylimus ir užtvankas.
Vanduo smarkiai pakilo daugiau kaip 400 upių, o kai kur pasiekė istorinį lygį. Pareigūnai nurodo, kad Jangdzės baseine vidutinis kritulių kiekis buvo didžiausias nuo 1961 metų.
Vasaros krituliai ir ledynų tirpsmas upės ištakose Tibeto plokščiakalnyje potvynių sukelia kiekvienais metais.
Šiemet pareigūnai ypač nerimauja dėl didžiausio šalyje gėlavandenio Pojango ežero smarkiai nukentėjusioje Dziangsi provincijoje. Vanduo čia pasiekė istorinį lygį; daugiau kaip 100 tūkst. karių bei pareigūnų turėjo gelbėti gyventojus ir taisyti užtvankas bei pylimus, kad nekiltų dar didesnių potvynių.
Reikšmingo padėties pagerėjimo greitu laiku nesitikima.
Nauji lietūs aukščiau palei upę esančiuose rajonuose nulėmė „sparčiai augančią prietaką“ į rezervuarą, sukurtą pastačius didžiulę Trijų Tarpeklių užtvanką, cituodama pareigūnus pranešė valstybinė žiniasklaida.
Kol kas vyriausybė sako, kad ši užtvanka, kurią aplinkosaugininkai peikia dėl upės ekologinės pusiausvyros sutrikdymo ir prievartinio milijonų gyventojų perkėlimo, gal atlaikyti padidėjusį krūvį.
Kritikai teigia, kad vasaros potvynių grėsmė bėgant dešimtmečiams augo – iš dalies dėl pernelyg didelio užstatymo ir prastos vandens apsaugos politikos, įskaitant pernelyg didelį neapgalvotų užtvankų ir pylimų kiekį.
Ketvirtadienį valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pareigūnai paskelbė perspėjimą ir dėl svarbios Huaihės upės, esančios į šiaurę nuo Jangdzės, kur taip pat toliau kyla vandens lygis.
