Didžiulį, net 2500 hektarų, plotą užimanti Aukštumalos pelkė yra unikali savo prigimtimi – tai deltinio tipo atvira aukštapelkė, o vandeniu ji pasipildo ne tik iš kritulių, bet dar ir iš potvynių. Ši ypatinga vieta taip pat laikoma pasaulio pelkėtyros mokslo lopšiu.
Aukštumalos, kūlgrinda vingiuojantis, pažintinis takas buvo nutiestas dar 18-ame amžiuje ir jungė keletą, dabar jau nebeegzistuojančių, pelkinių kaimų.
Šiandien takas keliautojus vilioja smaragdinėmis pelkinių ežerėlių akimis, minkštais, raustančių spanguolių karoliais, kreivomis nykštukinėmis pušaitėmis ir paslaptingomis paukščių giesmėmis.
Deja, iki mūsų tik trečdalis pelkės – vakarinė jos dalis – išlaikė natūralius bruožus ir 1995-aisiais buvo paskelbta telmologiniu draustiniu. 1993-aisiais metais Aukštumalos pelkė įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą, o nuo 2004-ųjų išlikusi pelkės dalis tapo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ dalimi.
Daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas lankytojams atskleidžia visas aukštapelkės grožio paslaptis, jos formavimosi istoriją bei padeda atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti padarytas žaizdas.
Informaciniai stendai pasakoja ir kadaise buvusius, bet mūsų dienų nesulaukusius pelkininkų kaimus, pirmuosius Aukštumalos pelkės mokslinius tyrimus, aukštapelkių reljefo ypatybes ir durpių klodų metraščiuose slypinčią istorinę medžiagą.
Pažintinio tako pabaigoje, prie pelkinio ežerėlio, įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria ypatingo grožio misteriška pelkės panorama.
Aukštumalos pažintinis takas, neabejotinai, yra vienas gražiausių Šilutės rajone. Kito tokio tako, kuris vestų lankytojus į paslaptingą pelkės širdį, aukštapelkės plynę su tyvuliuojančiais ežerėliais, daugiau nėra.
