Jeigu sausra nesitrauks, po savaitės ar dviejų laivyba Neryje visiškai nutrūks. Taip liūdnai prognozavo L.Benetis ir kartu priminė, kad šį laiką galima panaudoti ruoštis kitam sezonui.
Kad viskas, kas yra nusekusios upės dugne, puikiai matyti, patvirtino pirmadienio įvykis, kai specialiosios tarnybos gavo pranešimą, kad prie Žaliojo tilto vandenyje pastebėtas į aviacinę bombą panašus daiktas.
Buvo įvestas planas „Skydas“, tačiau spėjimai nepasitvirtino: paaiškėjo, kad vandenyje guli sena statinė.
Vanduo tapo skaidresnis
Prisimindamas pirmadienio įvykį L.Benetis pažymėjo, kad baimintasi ne be pagrindo: per Antrąjį pasaulinį karą traukdamiesi vokiečiai 1944 metų liepą susprogdino ne tik Žaliąjį tiltą, bet ir elektrinę bei miesto siurblinę. Tad upėje galėjo būti likusių sprogmenų.
Kalbėdamas apie nusekusią upę L.Benetis sakė, kad kritinis vandens lygis pasiektas maždaug prieš dvi savaites. Nors hidrologė Joana Pumpolovič aiškino, kad vandens lygis nukrito tik apie 30 centimetrų, upeiviai minėjo, jog jis gali būti nusekęs apie metrą. Tai liudija ant krantinės likusios žymės.
„Prieš kiek laiko pastebėjome, kad vanduo tapo labai švarus.
Anksčiau juokaudavau, jog jis drumzlinas dėl to, kad Neris teka pro Seimą, kur plauna pinigus. Kodėl toks pokytis?
Todėl, kad lietaus trūksta, o baltarusiai iš Vilijos saugyklos nebeišleidžia vandens. Nebėra bangų, todėl sumažėjo ir drumzlių“, – aiškino laivo kapitonas.
Galėtų paieškoti kliūčių
Kai vandens upėje sumažėjo, vaga susiaurėjo, o srovės greitis padidėjo.
Dabar puikiausiai matyti, kur dugne šiukšlės ir akmenys. Todėl L.Benetis siūlė ne tik upę valyti.
Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai galėtų plaukdami Nerimi nesunkiai nustatyti, kur yra kliūčių.
Beje, toje vietoje, kur prie Žaliojo tilto pastebėtas į sprogmenį panašus daiktas, upės farvateryje atsirado sąnašų, kurių anksčiau nebūdavo.
Neįplauks į žiemos uostą
Druskininkuose dėl nusekusio Nemuno laivyba nutrūko jau prieš mėnesį, liūdna padėtis ir Kaune. Tačiau L.Benetį liūdino ne tik tai. Štai antradienį paplaukioti laivu „Ryga“ neatėjo nė vienas keleivis. Jų smarkiai sumažėję ir savaitgaliais.
Kol kas patyrę kapitonai dar gali plaukti kad ir labai nusekusia Nerimi, nors ne vienas jau yra užkabinęs ir apgadinęs laivų sraigtus.
„Sukasi tik tie, kurie yra drąsesni ir turi daugiau patirties. Tie, kurie kiekvieną dieną matuoja vandens lygį, stebi, kas upėje vyksta“, – minėjo upeivis.
Jam ir kolegoms iškilo dar viena didelė problema: jeigu vandens lygis ir toliau bus toks nukritęs, nė vienas laivas negalės įplaukti į žiemos uostą. O per žiemą saugoti juos pakrantėse pernelyg rizikinga, nes per ledonešį kartu nuneštas laivas gali ir tiltus užkabinti.
Upę jau galima perbristi
Prieš savaitę Lietuvoje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra. Anot Hidrometeorologijos tarnybos, vandens lygis daugiau kaip pusėje vandens matavimo stočių pasiekė vidutinį žemiausią šiltojo sezono vandens lygį. Net ir po pakankamai lietingų dienų upėse vandens lygis pakilo nedaug, nes didžiąją kritulių dalį sugėrė sausa žemė.
Tarnybos teigimu, Neries hidrologinis režimas yra labiausiai sureagavęs į keletą metų besitęsiančias sausringas sąlygas.
Kai kuriose vietose ties Žaliuoju, o ypač ties Karaliaus Mindaugo tiltu, vandens lygis itin žemas, čia upę galima perbristi.
