Gamtos gidų seritikatus gavo Dovilė Andriulionienė, Agnė Duobinienė, Domas Mačiūnas, Goda Mačiūnė, Lina Kerpauskaitė, Kazimieras Žemaitis Kerpauskas, Vita Augutė, Elena Petrošienė, Rūta Kavaliauskienė, Inga Letinauskienė, Antanas Kubilius, Simonas Kiela, Viktorija Šiaulytytė, Gintarė Tamulytė, Saulius Dragūnas, Boris Mladenov Belchev, Milda Dambrauskaitė, Irma Žąsytienė, Monika Knizikevičienė, Renata Kilinskaitė, Giedrė Krištopaitytė, Romualda Žičkienė ir Edgaras Vaškaitis.
Šiuos mokymus iniciavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija kartu su Klaipėdos universitetu 2019 metais pagal projekto „Gamtos gidų tinklas“ veiklas.
Pasakoti apie gamtą turi ją pažinę
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė teigė, kad jau daugelį metų Lietuvoje yra juntamas poreikis specializuotų gidų, mat apie gamtą turėtų pasakoti žmonės, turintys daugiau gamtinių žinių nei paprastas gidas, išklausęs gidų kursus.
„Keliaujant po užsienio valstybes ir bendraujant su kolegomis iš nacionalinių parkų, visada džiaugdavomės, kad jie turi savo specializuotus gamtos gidus. Tai žmonės, kurie sugeba suprantama kalba papasakoti apie gamtos procesus“, – teigė L. Dikšaitė.
Anot jos, šio projekto tikslas yra ne didinti turistų skaičių ar didinti viešbučių užimtumą, o sudaryti sąlygas įgyti žmonėms naują profesiją ir gebėjimus.
Svarbiausia – išmokyti gerbti gamtą
Ornitologė Ingrida Meškinytė, gamtos gidų lektorė, tikino kad tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nuolatos kalbama apie gamtos saugojimą, tačiau svarbiausia yra ją gerbti.
Anot jos, žmonių požiūris į gamtą labai sparčiai kinta. „Praėjusio karantino metu žmonės kaip niekad panoro pažinti mūsų Lietuvą. Vis tik svarbiausia – atsakingas elgesys gamtoje. Saugoti reikia viską, bet tai abstraktu. Svarbiausia gerbti aplinką, kurioje tu esi. Gamta nėra visų namai. Gamtoje turime jaustis kaip svečiuose, o tai ir yra pagarba“, – teigė gamtos gidų lektorė I. Meškinytė.
Sertifikatas gidui – svarbus dokumentas
Gamtos gidų sertifikatus pelnė ir gamtos mylėtojai iš Žemaitijos – Lina Kerpauskaitė ir Kazimieras Žemaitis Kerpauskas. Sesuo ir brolis užsiima gamtos vertybių puoselėjimu, neatrastų istorinių vietų Žemaitijoje paieška ir turistinių maršrutų organizavimu.
Anot jų, gamtos gido sertifikatas – didelis įvertinimas jų kasdieninėje veikloje. „Šis diplomas bus „pakabintas“ mūsų internetiniame puslapyje – kad žmonės žinotų, jog kreipiasi ne į bet ką, o į sertifikuotą gamtos gidą“, – teigė Lina.
Anot jos, tiek Žemaitijoje, tiek visoje Lietuvoje dar yra galybė nepažintų vietų, tad užsiimti žaliuoju, pažintiniu, gamtos turizmu dar yra labai daug galimybių. O ypač – regionuose, pavyzdžiui, Varnių, Salantų ir kitose apylinkėse.
Apie gamtos gido sertifikato naudą pritarė ir brolis Kazimieras, į turizmo sritį žengęs vos prieš keletą metų. „Šiuo metu kaip tik kuriame lankytinų, istorinių Žemaitijos vietų žemėlapį-programėlę. Ten bus tokių vietų, kokių net Google Maps nerasite. O dabar mes vežiojame žmones po Žemaitiją, į pačias slapčiausias kerteles, kur tik vietiniai žmonės, senoliai težino. Taip mes rodom visam pasauliui, kokia yra graži Žemaitija“ , – sakė K. Kerpauskas.
Kaip pasakojo brolis ir sesuo Kerpauskai, Žemaitijoje yra daugybė išlikusių pagoniškių šventviečių: „Juk Žemaitija paskutinė iš visos Europos priėmė kriškčionybę. Čia išlikusios šventvietės dabar yra krūmais apžėlusios, niekam nežinomos. Būtent tai ir reikia rodyti žmonėms, akcentuojant meilę gamtai, kuri yra mūsų genuose“, – pridūrė K. Kerpauskas.
Mokymų tikslas – puoselėti gamtai palankias vertybes
Kaip teigiama gamtos gidų organizatorių – Kuršių nerijos nacionalinio parko – pranešime, lietuviai mėgsta keliauti ir poilsiauti gamtoje, tačiau retas pažįsta gamtą giliau ir plačiau, ypač kai mūsų dabartinis gyvenimas sutelktas technologijose ir miestuose.
Tačiau ta iš protėvių mus pasiekianti abstrakti meilė miškui, medžiui, paukščiui, gėlei, grybui mus šaukia į gamtą, nors dažniausiai tik savaitgaliais. Lietuvoje augant vietos turizmui ir pilnėjant pažintiniams takams, yra daug vietų, kurių be vietinio gamtos gido taip ir neužtiktume. Gamtos gidas – tai tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos, sukuriantis galimybę patirti ir suprasti unikalius gamtos reiškinius, pabudinantis mūsų pojūčius ir padedantis ugdyti gamtai palankias vertybines nuostatas mumyse.
Gamtos gido ekskursijos nėra orientuotos tik į tam tikros biologinės rūšies pažinimą, tačiau tai visapusiškas vietos krašto pažinimas su jo istorija, kraštovaizdžiu, vertingais objektais, su autentiškomis istorijomis, išgyvenimais, savita tarme, prisilietimu prie to krašto žmonių gyvenimo ar vieno asmens gyvenimo filosofijos per gamtą.
23 sertifikuoti gamtos gidai
Kol kas Lietuvoje ši nišinio turizmo kvalifikacija nereglamentuota teisiškai ir nėra mokymo institucijų, kurios ruoštų tokios specializacijos gidus, nors poreikis jaučiamas ir iš keliautojų, ir iš norinčiųjų mokytis pusės. Kvietimas susilaukė virš šimto susidomėjusiųjų iš visos Lietuvos, tačiau pirmenybę teko skirti vakarų regiono gyventojams. Kursuose dalyvavo 30 asmenų, o po beveik metus trukusios mokymų programos ją baigė 23 dalyviai.
Kursų metu buvo siekiama suteikti gamtos gido darbo modelio pagrindus (organizavimo, interpretavimo, esminių gamtinių žinių), tačiau žinių įsisavinimas labai priklausė nuo kiekvieno dalyvio patirties, profesijos ir tikslų, nes programoje mokėsi labai įvairi publika – saugomų teritorijų darbuotojai, gamtos mokslų absolventai, profesionalūs gidai bei vietos gamtos žinovai.
210 kontaktinių valandų mokymo programa buvo sudaryta remiantis 8 aukštojo mokslo studijų ir 16 laipsnio nesuteikiančių gamtinio turizmo mokymo kursų analize iš įvairių Europos šalių ir, atsižvelgiant į išgrynintus poreikius ir situaciją mūsų šalyje, buvo sukurta Gamtos gidų mokymo kursų programa. Programą sudarė trys moduliai, trunkantys po du mėnesius kas antrą savaitgalį, ir apimantys gamtos, vadybos ir interpretacijos temas.
Parengta mokymo kursų programa atitinka tarptautinio sertifikato „European Norm EN 15565:2008: Standard for the Training and Qualification of Tourist Guides in Europe“ rekomendacijas.
Didžiausias dėmesys – Vakarų Lietuvos gamtai
Mokymo kursai vyko trejose vakarų Lietuvos saugomose teritorijose – Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose bei Jūros tyrimų institute Klaipėdoje. Gamtinis modulis apėmė įvairias temas kaip ekologijos pagrindai, botanika, miškų sistema, geologija, pėdsekystė ir meteorologija, saugomų teritorijų gamta ir jos ypatumai. Vadybos modulyje dalyviai mokėsi gido darbo, paslaugų pardavimo ir rinkodaros, pirmosios pagalbos ir verslo kūrimo pagrindų. Trečiasis – gamtos interpretavimo – modulis siekė apjungti turimas žinias ir išmokyti gamtoje kurti istorijas, komunikuoti kuriant potyrius ir emocijas, visada laikantis gamtinės etikos principų.
Galiausiai, dalyvių žinios buvo vertinamos jų paruoštoje valandos trukmės baigiamojoje ekskursijoje jų pačių pasirinkta tema ir norimoje vietoje. Baigiamosios ekskursijos parodė, kad gamtoje nėra vienodų gidų, visi jie skirtingi ir juos domina įvairios temos, todėl paslaugų spektras labai platus: paukščių stebėjimas, miško terapija, aukštapelkių paslaptys, pojūčiai miške, būtinoji botanika, baidarė upėje, gamta, mitologija ir istorija žygiuose.
Taip pat išryškėjo, kad vieni labiau specializuojasi į mokslines žinias ir faktus, o kiti į pojūčius, emocijos suteikimą gamtoje – tinkama įvairių keliautojų poreikiams.
Lektoriai – žinomi gamtininkai
Šiuos gidus rengė gausi lektorių komanda. Tai – žymūs Lietuvos gamtininkai, mokslininkai, edukatoriai, gamtos turų organizatoriai, gamtosaugininkai: Mindaugas Lapelė, Marius Karlonas, Almantas Kulbis, Žymantas Morkvėnas, Rita Grinienė, Marius Čepulis, Linas Daubaras, Danas Augutis, Vita Augulienė, Elmaras Duderis, Matas Mizgiris, Ingrida Meškinytė, Saulius Karalius, Arvydas Urbis ir kiti savo srities žinovai iš mokslo institucijų, nevyriausybinių organizacijų bei saugomų teritorijų.
Pasibaigus mokymams, 23 gamtos gidai prisidės prie žaliosios ekonomikos plėtros Lietuvoje, kurią skatina tvaraus turizmo paslaugos. Deja, kad tik retas gidas galės užsiimti tuo profesionaliai, todėl ši kvalifikacija yra labiau priedas prie jau turimų pajamų ar sezoninė mėgiama veikla.
Tačiau nuo ko jiems pradėti? Kad gamtos gidai galėtų sėkmingai veikti, reikalingas visas gamtinio turizmo paslaugų teikėjų tinklas – turų organizatoriai, vežėjai, apgyvendintojai, maitintojai, tarpininkai, bent minimali infrastruktūra – kurie turėtų panašią tvaraus turizmo Lietuvoje viziją ir bendradarbiautų.
Lietuvoje veikia keletas stiprių gamtos turų organizatorių, tačiau jie orientuojasi į mokesnę ir specializuotą užsienio rinką, todėl vietos gamtos gidas, tikėtina, turės pradėti nuo vietos rinkos, ieškodamas savo grupių mokyklose, saugomose teritorijose ar plačiajame internete. Tačiau tarptautinis Pietų Baltijos Gamtos gidų tinklas padės jiems tapti labiau matomais interneto platformoje, kurioje jie pristatys savo paslaugas.
Ši nišinė rinka yra gana siaura, tačiau tikrai neišnaudota Lietuvoje su turimais natūralios, turtingos bioįvairove gamtos lobynais, kuriuos kiekvienas gamtos gidas gali pateikti kūrybiškai, patraukliai ir įdomiai pasirinktai auditorijai.
