Pavyzdžiui, iki šios dienos vidutinė paros oro temperatūra Vilniuje sudarė apie -10 C, o tai bene dvigubai šalčiau už daugiametę normą. Pačios šalčiausios dienos (tiksliau naktys ir rytai) buvo vasario 7 ir 8 d. Tada minimali oro temperatūra Lietuvoje nukrito iki -17 – -26 C, pajūryje iki -16 – -15 C.
Vasario 7 d. net ir maksimali oro temperatūra dieną nepakilo aukščiau -8 – -14 C. Vilniuje tą dieną vidutinė paros oro temperatūra buvo -18.4 C. Jeigu kam įdomu – tai atitinka maždaug Pečioros baseino vidurupio (Komijos respublika) klimato sąlygas vasario pradžioje.
Nereikia manyti, kad anomalus šaltis užgriuvo tik Lietuvą. Visai neseniai buvo rodomi vaizdai iš Nyderlandų, Vokietijos ir kitų šalių, kur jūrinio klimato sąlygomis net ir -10 C šaltis yra labai retas, tačiau ketvirtadienį Jungtinės Karalystės orų tarnyba MetOffice paskelbė, kad Škotijoje Aberdinširo apygardoje užfiksuotas naujas šalčio rekordas (-23 C), tai beje irgi jūrinio klimato zona, nors ir priekalnėse. Visoje Britanijoje tai buvo pati šalčiausia diena nuo 1995 metų.
Kritulių kiekis kol kas yra normos ribose, nors atrodė, kad šiomis dienomis dangus kritulių negailėjo. Sniego danga visoje teritorijoje padidėjo nežymiai, 2–7 cm, o bendras kritulių kiekis sudarė nuo 6 iki 15 mm. Šiomis dienomis didžiausias kritulių kiekis laukiamas Rusijos centrinėje dalyje. Jau vakar ten labai sustiprėjo vėjas, o lijundrą keitė stiprus sniegas.
Prognozuojama, kad per kelias dienas ten sniego danga turėtų pastorėti 25–35 cm. Paprastai tokios dienos daugiamilijoninėje Maskvoje pasitaiko kartą per sezoną ar rečiau ir vadinamos „skardininko dienomis“, nes nepalankūs orai lemia gausybę eismo įvykių arba dalinį transporto paralyžiavimą.
Vasaris nuo seno buvo vadinamas pūgų mėnesiu ir ne veltui. Šį mėnesį vidutiniškai laikydavosi storiausia sniego danga, o vidutinė temperatūra bent keliais laipsniais žemesnė už 0 °C, todėl pustymui – geros sąlygos.
Tiesa, pastaraisiais metais (2019, 2020 m.) sniego dangos beveik nebuvo, o vidutinė oro temperatūra buvo teigiama arba artima 0 C. 2018 m. vasaris buvo šaltas (bent antroji jo pusė), o sniego danga buvo pasiskirsčiusi labai netolygiai.
Pačios palankiausios sąlygos pūgoms Lietuvoje susidaro Atlanto ciklonams slenkant per Vidurio Europą (kaip ir šiomis dienomis) – tuomet Lietuvos teritorija atsiduria šiaurinėje (šaltojoje) tokių ciklonų periferijoje, o esant žemai temperatūrai, net ir vidutinis vėjas sukelia pustymus.
Nuo rytojaus šalčio židinys, kuris buvo užėmęs visą šiaurės vakarinę Rusijos ir rytinę Baltijos regiono dalį pasitrauks į pietus, link Ukrainos. Todėl šalčiai atlėgs, o žvarbus šiaurės vėjas rytinėje Lietuvos dalyje pasikeis į švelnesnį šiaurės vakarų krypties. Kadangi pajūryje vyraujanti vėjo kryptis bus nuo jūros, tai ten laukiama net silpno atlydžio, kitur dienos šaltis susilpnės iki -1– -7 C, o sekmadienį iki 0 – -6 C. Daug kur numatomi nedideli krituliai. Tačiau šis šalčio atsitraukimas dar negalutinis.
Pirmadienį vėl sustiprės anticiklonas virš Vidurio Europos (prieš tai jis buvo įsitvirtinęs Norvegijoje) ir naktis bus šalta, kai kur žemiau nei -15 C. Antradienį (vasario 16 d.), dėl iš šiaurės atkeliaujančio slėnio su atmosferos frontu, vėl laukiama trumpalaikė pertrauka tarp šalčių – dieną oro temperatūra keisis nuo -1 iki -8 °C. Praėjus šiam frontui sekančią naktį (o kai kur ir ketvirtadienį) vėl šals iki -10 – -18 C, vietomis iki -22 C. Sekantis šalčio pasitraukimas laukiamas tik kitą savaitgalį – pajūryje nuo penktadienio, kitur – nuo šeštadienio.
Šalti orai labai atvėsino Baltijos jūros paviršinį vandens sluoksnį. Dėl to jau susidarė tvirta ledo danga Suomių įlankos rytuose, Pernu įlankoje ir vakarinės Estijos seklumose tarp žemyno ir Sarema bei Hyjuma. Kuršių marios ir Aistmarės buvo užšalusios jau anksčiau.
Toliau ledo danga plečiasi Botnijos įlankos pietuose, Rygos įlankoje bei Švedijos pakrantėse. Šiuo metu centrinėje Baltijos jūros akvatorijoje vandens temperatūra kinta nuo kelių dešimtųjų laipsnio (tiek ir Rygos įlankoje) iki +3,6 C. Labai atšalo vanduo Danijos sąsiauriuose (0–2 C) ir Šiaurės jūros pietrytinėje dalyje (0–5 C), tačiau ten jūros vanduo užšąla esant žemesnei negu 0 C vandens temperatūrai (< -1,5 C).
Sezoninės oro temperatūros prognozės, sudarytos dar prieš žiemą, rodė žiemą būsiant šiltesnę už normą beveik visoje Europoje, ypač žiemos pradžioje. Bet ši išvada padaryta suvidurkinus visų C3S sistemoje dalyvaujančių organizacijų klimato modelių rezultatus ir tik vienas klimato ir orų prognozavimo centras, įsikūręs Japonijos meteorologijos agentūroje (JMA), prognozavo žemesnę už normą tiek sezoninę, tiek mėnesio temperatūrą vasario mėnesiui Baltijos regione ir Šiaurės Europoje.
Stipriausią šilumos anomaliją šiems rajonams prognozavo JAV Nacionalinių aplinkos sąlygų prognozės centrų konsorciumas (NCEP) – iki 2C virš normos.
Taigi, jeigu laikysime, kad ilgalaikių prognozių kokybę lemia tik vieno klimato modelio (ar vieno centro) sudaryta prognozė, tai pagal JMA duomenis kovo mėnuo savo temperatūriniu režimu turėtų būti artimas normai – t. y. vidutinė mėnesio temperatūra apie 0 C.
