Vokietijoje potvynių ir audrų aukų padaugėjo iki 42: vis dar yra dingusių

Vokietijos vakarinėje dalyje pliaupusios smarkios liūtys ir kilę potvyniai nusinešė mažiausiai 42 žmonių gyvybes, o dar keletas gyventojų laikomi dingusiais, ketvirtadienį pranešė regionų pareigūnai.

Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Potvyniai Vokietijoje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Audra Vokietijoje, Hagene.<br>Scanpix nuotr.
Audra Vokietijoje, Hagene.<br>Scanpix nuotr.
Vokietija, Frankfurtas. <br>AP/Scanpix nuotr.
Vokietija, Frankfurtas. <br>AP/Scanpix nuotr.
Vokietija. <br>EPA – ELTA nuotr. 
Vokietija. <br>EPA – ELTA nuotr. 
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jul 15, 2021, 10:23 AM, atnaujinta Jul 15, 2021, 3:48 PM

Reino krašto–Pfalco ir Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės buvo smarkiausiai paveiktos neįprastų liūčių, dėl kurių iš krantų išsiliejo upės. Potvyniai šalyje jau sugriovė kelis namus ir kelia pavojų didesniam skaičiui pastatų.

Vien regione apie vakarinį Bad Nojenaro miestą žuvo mažiausiai 18 žmonių, pranešė vietos pareigūnai.

Liūtys taip pat niokojo Vokietijos kaimynes – Liuksemburgą, Nyderlandus ir Belgiją. Pastarojoje pranešta apie keturių žmonių žūtį. „Niekada nematėme tokios katastrofos, tai tikrai sukrečia“, – Reino krašto-Pfalco parlamentarams sakė žemės premjerė Malu Dreyer.

Kanclerė Angela Merkel pareiškė esanti „sukrėsta“ dėl nelaimės ir padėkojo „nepailstantiems savanoriams ir skubios pagalbos tarnybų darbuotojams“.

Šiaurės Reino-Vestfalijos lyderis Arminas Laschetas, kuris rugsėjį per rinkimus sieks pakeisti kanclerę A.Merkel, atšaukė partijos susitikimą Bavarijoje, kad aplankytų paveiktas vietas savo žemėje, turinčioje daugiausiai gyventojų Vokietijoje.

„Padėtis kelia nerimą“, – dienraščiui „Bild“ sakė A.Laschetas.

Vien Šiaurės Reino-Vestfalijoje 135 tūkst. namų liko be elektros. Gelbėtojai stengėsi evakuoti žmones iš pavojingų pastatų.

Kylantis upių vanduo

Policija atidarė „karštąją liniją“ žmonėms, norintiems pranešti apie dingusius artimuosius, gyventojų prašoma siųsti vaizdo įrašus ir nuotraukas, galinčius padėti ieškoti dingusiųjų.

Gelbstint žmones iš gatvių ir nuo namų stogų pasitelkiami sraigtasparniai. Regiono pareigūnas Juergenas Pfoehleris paragino žmones likti namie „ir, jei galima, lipti į aukštesnius aukštus“.

Vokietijos kariškiai atsiuntė apie 400 karių į dvi paveiktas žemes padėti gelbėtojams. Labiau į šiaurę esančiame Leverkuzeno mieste dėl audrų dingus elektrai teko evakuoti ligoninę, kurioje buvo 468 pacientai.

Miesto valdžia pranešė, kad pacientus iš intensyviosios slaugos skyriaus naktį perkėlus į kitas ligonines, kiti pacientai turės būti evakuoti dieną. Reino krašto-Pfalco aplinkos ministerija įspėjo, kad tikisi tolesnio Reino ir Mozelio upių vandens kilimo.

Audros neišvengė beveik visa šalis

Per pastarąsias kelias dienas beveik nė viena Vokietijos dalis neišvengė didelio intensyvumo audros. Ekspertai perspėjo, kad itin aukšta temperatūra galėjo turėti įtakos gamtos stichijoms, praneša „Deutsche Welle“.

Audros ir stiprios liūtys, kurios pastarosiomis dienomis pridarė žalos visoje Vokietijoje, greičiausiai kyla dėl klimato pokyčių, trečiadienį pranešė Vokietijos meteorologijos tarnybos Štutgarto skyriaus vadovas.

Meteorologas Uwe Schickedanzas regioniniam laikraščiui „Südkurier“ sakė, kad atrodo, jog tokio stiprumo audros vis dažnesnės.

Avarinės tarnybos priblokštos

Priešgaisrinė tarnyba centriniame Vokietijos mieste Frankfurte dėl didžiulio skambučių kiekio buvo priversta paskelbti nepaprastąją padėtį. Kai kuriose miesto vietose krituliai siekė 45 litrus kvadratiniam metrui. Dėl intensyvaus lietaus buvo uždaromos gatvės, patvino rūsiai, sutriko ir ligoninių darbas.

Taip pat nukentėjo daugiausia gyventojų turinti Šiaurės Reino–Vestfalijos žemė.

Greitosios pagalbos darbuotojai Krefeldo mieste sulaukė daugiau nei 2000 iškvietimų, nes rūsiai ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės buvo užpildytos vandeniu.

Ypač skaudžiai nukentėjo Landshuto miestas Bavarijoje. Pareigūnai pranešė apie potvynius keliuose ir „didžiulę nuosavybės žalą“.

Pareikalavo aukų

Audra taip pat pareikalavo aukų, nes daugelis vairuotojų nesugebėjo suvaldyti automobilio patvinusiuose keliuose. Badeno–Viurtembergo žemėse ant 23 metų moters vairuojamo automobilio nukrito 40 metrų aukščio medis, ji žuvo.

Pasak policijos, vakariniame Vupertalio mieste, kuris yra vienas smarkiausiai paveiktų, 82 metų vyras žuvo įkritęs į užlietą rūsį savo name.

Vakariniame Altenos mieste per gelbėjimo operaciją trečiadienį žuvo vienas ugniagesys. Kitas neteko sąmonės per gelbėjimo operaciją Verdolio–Elverlingseno elektrinėje.

Keturi žmonės žuvo Šuldo municipalitete į pietus nuo Bonos, kur potvynio vanduo nunešė šešis namus, naujienų agentūrai AFP sakė Koblenco miesto policijos atstovas.

Keli žuvusieji ištraukti iš užlietų rūsių. Apie aštuonių žmonių žūtį pranešama iš Oiskircheno rajono.

Vokietijos meteorologijos tarnyba trečiadienį pranešė, kad audra nurimo šalies pietuose, jai einant į šiaurę. Brandenburgo, Meklenburgo–Pomeranijos žemių ir Berlyno miesto pareigūnai paskelbė įspėjimus.

„Retai matydavome“

Kaimyninėje Belgijoje taip pat kelias dienas smarkiai lyja, patvino upės Valonijos regione. Pranešama, kad žuvo keturi žmonės. Ypač paveiktos Lježo ir Namiūro provincijos, visiškai užlietas kurortinis Spa miestas. Šofonteno mieste beveik 1,8 tūkst. žmonių turėjo evakuotis, pranešė dienraštis „Le Soir“.

„Retai matydavome tokius didelius potvynius. Reikia prisiminti 1998 metus“, – radijui RTL sakė Šofonteno meras Danielis Bacquelaine'as.

Šalies geležinkelių tinklas „Infrabel“ paskelbė ketvirtadienį dėl pavojaus kelionėms sustabdantis eismą pietinėje šalies dalyje. „Tikrai neįmanoma užtikrinti saugaus traukinių judėjimo“, – naujienų agentūrai „Belga“ sakė transporto ministras Georges'as Gilkinet.

Nyderlandų pietinė Limburgo provincija, besiribojanti su Vokietija ir Belgija, taip pat pranešė apie didelę žalą, potvyniams galint atkirsti nuo išorinio pasaulio į vakarus nuo Mastrichto esantį Valkenburgo miestelį.

Vietos žiniasklaidos reportažuose matyti per vaizdingo miesto centrą tekantys upeliukai. Evakuojami mažiausiai vienų senelių namų gyventojai. Pareigūnai taip pat uždarė kelis kelius, įskaitant greitkelį A2. Nuogąstaujama, kad smarkiai lyjant Vokietijoje ir Belgijoje, upių potvyniai pasieks ir Nyderlandus.

Tuo metu Liuksemburgo vyriausybė po praėjusios nakties liūčių įsteigė krizės valdymo komitetą. Premjeras Xavier Bettelis pranešė, kad užlieti „keli namai“, juose nebegalima gyventi.

Visas šiame regione stichijos padarytos žalos mastas dar nežinomas, nes daug miestelių buvo atkirsti potvynių nuo aplinkinio pasaulio, o kai kuriuos kelius užblokavo žemės nuošliaužos. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti gatvėmis vandens srautų nešami automobiliai ir iš dalies sugriuvę namai.

Po kelias dienas trukusių liūčių, taip pat paveikusių didelę dalį kitų Vokietijos vakarinių ir centrinių sričių bei kaimynines šalis, labiausiai nukentėjusioje zonoje buvo paskelbta ekstremalioji padėtis.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.