Nacionalinė sausros valdymo tarnyba (NDMA) sakė, kad žmonėms, gyvenantiems 23 sausros paveiktose apskrityse, per artimiausius šešis mėnesius skubiai prireiks pagalbos maistu dėl to, kad nuo kovo iki gegužės beveik nelijo.
Pasak tarnybos, krizę apsunkino ir COVID-19, ir lietaus trūkumas. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos padėtis dar labiau pablogės, nes numatoma, kad ir nuo spalio iki gruodžio lietaus bus mažiau nei įprasta.
Praėjusią savaitę prezidentas Uhuru Kenyatta paskelbė sausrą nacionaline katastrofa, žadėdamas „dideles sausros padarinių švelninimo priemones“.
Liepos mėnesį JT Maisto ir žemės ūkio organizacija Kenijoje pranešė, kad šaliai reikia 9,4 mlrd. Kenijos šilingų (maždaug 70 mln. eurų), kad būtų galima sušvelninti sausros padarinius.
Kenijos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Asha Mohammed sakė, kad daugumai nukentėjusių apskričių jau teko susidoroti su dykumų skėrių invazijomis, staigiais potvyniais ir genčių konfliktais, kuriuos lėmė mažėjantys ištekliai.
„Turite du sezonus slogių liūčių, dykumos skėrius, niokojančius žemės ūkį, o tose pačiose žemėse ir žmonės kovoja dėl turimų išteklių. Tai yra katastrofa“, – sakė A.Mohammed.
Ji sakė, kad dėl sausros nukentėjo ne tik ūkininkai, bet ir miestų gyventojai, kurie buvo priversti mokėti didesnes kainas už maistą. „Šių apskričių miesto teritorijas pasiekia šiek tiek maisto, tačiau perkamoji galia yra maža, nes daugelis dėl pandemijos neteko darbo“, – sakė ji.
NDMA teigė, kad socialinio atsiribojimo priemonės „apribojo bendrus žemės ūkio veiklos rezultatus ir atsitiktinių darbo galimybių prieinamumą, sumažino dirbamos žemės kiekį ir planuojamą augalininkystės produkciją“. Sutrikus pagrindinių maisto produktų ir gyvulių tiekimui padidėjo ir kainų svyravimai.
Prognozuojama, kad kukurūzų – pagrindinio Kenijos produkto gamyba nukentėjusiuose regionuose sumažės 50 proc. Taip yra ir dėl sumažėjusio auginimo ploto, o kai kuriose vietovėse derliaus apskritai beveik nebus. Prastas derlius taip pat paveikė tuos žemės ūkio augalus, kurių brandos ciklas trumpas, pavyzdžiui, daržoves.
Thomas Waita, kilęs iš Kathatu kaimo, esančio rytinėje Kenijos dalyje, šiemet nesitiki didelio pomidorų derliaus iš savo 2 ha ploto ūkio. Dėl prasto lietaus ir mažėjančio vandens lygio iš sekliojo šulinio sumažėjo pomidorų dydis, o nemaža dalis pasėlių buvo pažeista dėl nepakankamo kalcio kiekio.
„Pomidorai bręsta, bet negauna pakankamai vandens. Naudojant lašelinį laistymą, galiu sau leisti laistyti juos tik du kartus per savaitę, o ne kasdien. Negalėsiu jų parduoti už gerą kainą“, – sakė T.Waita.
Waita save priskiria prie laimingųjų, nes bent jau turėjo vandens pasėliams. Dėl vandens trūkumo kaimyniniuose ūkiuose pasėti kukurūzai apskritai sunyko ir žuvo nei nepasiekę aukščio iki kelių. Pasak jo, daugelis ūkininkų naudoja drėkinimo sistemas, kurioms reikia reguliaraus vandens srauto, o upėms išdžiūvus yra tik laiko klausimas, kada ir šie ūkininkai taps nukentėjusių nuo sausros statistikos dalimi.
„Mums sakoma, kad tai dėl klimato kaitos. Anksčiau čia turėjome daug medžių, tačiau dauguma jų buvo iškirsti dėl malkų ir medžio anglių. Mokslininkai sako, kad toks kuras prisideda prie visuotinio atšilimo ir keičia lietaus modelius“, – sakė Waita.
A.Mohammed sakė, kad atėjo laikas šaliai galvoti apie ilgalaikes priemones, kuriomis siekiama sušvelninti klimato krizę ir nutraukti maisto trūkumo ciklą.
„Akivaizdu, kad tai blogės. Turime visus duomenis, kurie galėtų padėti šioms bendruomenėms tapti atsparesnėms klimato ir atsitiesti po sausros“, – sakė ji.
Parengta pagal theguardian.com inf.
