Kumbre Vjechos ugnikalnis privertė 6 tūkst. žmonių palikti savo namus ir sunaikino daugybę nekilnojamojo turto bei žemės nuo sekmadienio popietės, kai prasidėjo išsiveržimas. „166 sunaikinti pastatai ir 103 ha žemės, kuriuos dengia lavos srautai“, – tviteryje pranešė Europos Sąjungos Žemės stebėjimo palydovas „Copernicus“.
Ugnikalnio ketera driekiasi La Palmos pietuose, vienoje iš septynių salų, sudarančių Atlanto salyną, esantį prie Maroko krantų.
Ilgos automobilių eilės laukė išvykimo iš teritorijos gaudžiant policijos sirenoms, besiveržiančio ugnikalnio žarai nušviečiant tamsų dangų, parodė AFPTV vaizdai.
Iki antradienio ryto dar 500 žmonių buvo priversti palikti savo namus, sakė Lorena Hernandez Labrador, 20 tūkst. gyventojų turinčios Los Lanos de Aridane savivaldybės, smarkiai nukentėjusios nuo lavos, narė.
Vulkanologijos ekspertas Stavrosas Meletlidis iš Ispanijos Nacionalinio geografijos instituto sakė Ispanijos RNE radijui, kad naujų įtrūkių atsivėrimas buvo „šiek tiek nenuspėjamas“, tai priklauso nuo „magmos ir dujų tūrio“.
Kai išsilydžiusi lava pasieks jūrą, įspėja ekspertai, ji išskirs į orą nuodingų dujų debesis, kurie taip pat paveiks jūros aplinką, valdžios institucijos įrenginėja draudžiamą zoną smalsuoliams sulaikyti. Tačiau iki antradienio ryto lavos greitis sulėtėjo, o iki baltumo įkaitusių uolienų masė, kurios temperatūra siekia beveik 1000 laipsnių Celsijaus, vis dar nepasiekė vakarinės pakrantės. S.Meletlidis sakė, kad nėra aišku, kada ji pasieks jūrą, nes jos greitis „labai kinta“.
„Jis gali labai sparčiai įsibėgėti, ypač kai pasikeičia reljefas (...), arba kelioms valandoms sustoti lygumoje (...) Kuo lava toliau nuo šaltinio, tuo lėčiau ji teka, nes praranda impulsą, kurį suteikia naujos medžiagos išsiskyrimas.“
Nors Kumbre Vjecha spjaudo didžiulius tirštų juodų dūmų kamuolius kelis šimtus metrų į dangų ir nuo 8 tūkst. iki 10 500 tonų sieros dioksido per dieną, oro erdvė virš La Palmos liko atvira. Ispanijos oro uosto operatorė „Aena“ pranešė, kad visi pirmadienio tvarkaraštyje numatyti skrydžiai įvyko be incidentų, dar 48 planuojami antradienį.
Išsiveržimas saloje, kurioje gyvena maždaug 85 tūkst. žmonių, pirmas per 50 metų, padarė didelę žalą, bet kol kas niekas nebuvo sužeistas. Paskutinis išsiveržimas La Palmoje įvyko 1971 m., kai pietinėje salos pusėje išsiveržė kita to paties ugnikalnio arealo dalis – anga, žinoma kaip Tenegja. Dar dviem dešimtmečiais anksčiau, 1949-aisiais, išsiveržė Nambroko anga.
