Tyrimo išvados rodo, kad artėjant milžiniškiems Tobos pliūpsniams, nutikusiems maždaug prieš 840 tūkst. ir 75 tūkst. metų, nebuvo staigaus magmos antplūdžio į ugnikalnio rezervuarą: ji kaupėsi tyliai, bet nepaliaujamai.
Tačiau svarbu tai, kad per antrąjį superišsiveržimą magmai susikaupti prireikė perpus mažiau laiko nei pirmojo išsiveržimo atveju – 600 tūkst., o ne 1,4 mln. metų, nes aplink magmos rezervuarą vis kilo plutos temperatūra.
„Tai yra užburtas išsiveržimų ratas, – sako geologas Ping-Ping Liu iš Pekino universiteto Kinijoje. – Kuo labiau magma įkaitina plutą, tuo lėčiau magma atvėsta ir tuo greičiau ji kaupiasi.“
Tokias išvadas tyrėjai gavo išanalizavę Tobos apylinkėse esančio cirkono – mineralo, kuris susidaro išsiveržiant ugnikalniams – cheminę sudėtį. Uranas cirkono viduje skyla į šviną, tad norėdami nustatyti mineralo amžių tyrėjai galėjo pasitelkti masių spektrometriją. Tai leido nustatyti tiek pačių išsiveržimų, tiek prieš tai vykusio magmos kaupimosi laiką.
Tyrėjai panaudojo tą patį metodą išsiaiškinti, kiek magmos jau galėjo būti susikaupę ugnikalnio rezervuare.
Apskaičiuota, kad po Tobos ežeru per ankstesnius išsiveržimus suformuotoje dauboje, kurią vėliau užpildė sniegas ir lietus, gali slypėti 320 kv. km magmos. Ežero centre yra sala, kurią į viršų stumia giliai esanti magma.
„Matome, jog salos aukštis pamažu didėja, o tai rodo, kad ugnikalnis aktyvus ir po juo kaupiasi magma“, – sako Ping-Ping Liu.
Pasaulyje yra 5–10 ugnikalnių ir jei įvyktų milžiniški jų išsiveržimai, tai katastrofiškai paveiktų pasaulio klimatą.
Manoma, kad po Tobos ugnikalnio išsiveržimų visa Pietų Azija galėjo būti užklota dideliu pelenų sluoksniu. Yra hipotezė, kad pastarasis šio ugnikalnio išsiveržimas sukėlė dešimtmetį trukusią vulkaninę žiemą, – pasaulyje temperatūra buvo gerokai nukritusi.
Jei toks įvykis pasikartotų, neaišku, kaip reaguotų žmonija, – pradedant maisto atsargomis ir baigiant gyventojų migracija. Bet apie kitą superugnikalnio pliūpsnį išankstinių perspėjimų galime ir nesulaukti.
„Tyrimas rodo, kad prieš superišsiveržimą neįvyksta jokių ekstremalių reiškinių, – sakė Ženevos universiteto (Šveicarija) mokslininkas Luca Caricchi. – Artėjančios stichijos požymiai – pavyzdžiui, smarkiai padažnėję žemės drebėjimai ar spartus grunto pakilimas – gali būti ne tokie akivaizdūs, kaip rodoma filmuose apie katastrofas.“
Parengta pagal PNAS inf.
