Aukščiausias ugnikalnis Javos saloje šeštadienį su griausmu pabudo ir aukštai į padangę išmetė vulkaninių pelenų debesį bei karšto purvo lietų. Tūkstančiai panikos apimtų gyventojų pabėgo iš savo namų, o mažiausiai 15 žmonių žuvo.
Nuotraukose iš oro matyti ištisos gatvės, padengtos pilkais ugnikalnio pelenais ir purvu, prarijusiais daugybę namų bei transporto priemonių.
Indonezijos nacionalinės nelaimių valdymo agentūros duomenimis, dingusiais iš viso laikomi 27 žmonės.
„Vis dar tikiuosi, kad mano sūnus bus rastas... Kaskart, kai girdžiu apie rastus nukentėjusiuosius, tikiuosi, kad tai mano sūnus“, – sakė Sumbervulu kaimo gyventojas Maskuras Suhri, rinkęs palmių sulą, kai išsiveržė Semeru.
„Tikimybė, kad jis liko gyvas, yra labai maža... Galbūt tai mano sūnaus likimas, bet vis tiek tikiuosi, kad jis bus surastas, ar bent jo kūnas“, – pridūrė vyras.
Naujas ugnikalnio aktyvumas pirmadienį apsunkino paieškų operacijas, todėl gelbėtojų komandos buvo priverstos pasitraukti iš kai kurių vietovių. „Įvyko nedidelis naujas išsiveržimas, ir tai gali kelti pavojų evakuacijos komandoms“, – nurodė gelbėtojas Rizalas Purnama.
Iš ugnikalnio pelenų apsemtų teritorijų ir toliau kilo pavojingi tirštų dūmų kamuoliai, o šalmus užsidėję gelbėtojai stengėsi atkasti iš po purvo gyvus žmones ir palaikus.
Jų užduotį apsunkino ir tai, kad ugnikalnio išspjauta medžiaga pradėjo kietėti.
„Dirbti labai sunku... naudojant įprastus įrankius, – kalbėjo Rizalas Purnama. – Labai tikėtina, kad kūnai, kurių nepavyko rasti, yra palaidoti po karštu purvo srautu.“
Kiti gelbėtojai padėjo kaimo gyventojams išsinešti savo daiktus iš sugriautų namų. Kai kurie vietiniai ant pečių nešė čiužinius ir baldus, kiti ant rankų nešė ožkas.
„Tegalėjau melstis“
Pareigūnai patarė gyventojams nesiartinti prie Semeru kraterio arčiau kaip 5 km atstumu, nes oras ten yra labai užterštas ir gali pakenkti pažeidžiamiems žmonėms.
Po šeštadienį įvykusio išsiveržimo Semeru pelenai nukeliavo iki 4 km, pranešė Indonezijos geologijos agentūra.
Po išsiveržimo buvo palaidotas smėlio kasyklą valdančios bendrovės biuras Kampung Rentengo kaime, o po purvu atsidūrė 15 žmonių, pranešė 65 metų brigadininkas Hasimas, kuris, kaip ir daugelis indoneziečių turi tik vardą.
„Iš jų nėra jokių žinių. Išsigelbėjo tik vienas operatorius, jis dabar gydomas ligoninėje dėl nudegimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Hasimas. Jis pridūrė, kad pats po išsiveržimo pabėgo namo.
„Buvo tamsu, – pasakojo vyras. – Buvo tik 15 val., bet galima buvo pagalvoti, kad atėjo naktis.“
Anot gelbėtojų, kai kurie žmonės nespėjo pabėgti ir buvo palaidoti savo automobiliuose.
Tie, kuriems pavyko rasti prieglobstį, pasakojo apie siaubą, patirtą po išsiveržimo.
Suwarti Ningsi buvo penkias valandas įstrigusi namuose kartu su dukra.
„Nieko negalėjau matyti, buvo kaip naktį. Visus apėmė panika, – sakė 42 metų moteris. – Tegalėjau melstis,. kad aš ir mano dukra būtume išgelbėtos.“
Lietaus grėsmė
Pelenai ir purvas taip pat užteršė aplink Semeru esančias upes, paversdami jas tamsiai pilko dumblo upeliais.
Regione prognozuojamas lietus, galintis dar labiau apsunkinti gelbėjimo darbus.
Taip pat yra pavojus, kad dėl lietaus iš pelenų nuosėdų gali susidaryti naujas karštos lavos srautas, vietos televizijai sakė šalies vyriausiasis vulkanologas Surono.
Ankstesnis didelis Semeru išsiveržimas įvyko 2020 metų gruodį. Tuomet tūkstančiams žmonių irgi teko bėgti, o nemažai gyvenviečių buvo suniokotos.
Indonezija priklauso Ramiojo vandenyno „ugnies žiedui“ – sričiai, dėl tektoninių plokščių judesių pasižyminčiai dideliu seisminiu ir vulkaniniu aktyvumu. Be to, šalyje yra beveik 130 aktyvių ugnikalnių.
2018 metų pabaigoje išsiveržimas sąsiauryje tarp Javos ir Sumatros salų sukėlė povandeninę žemės nuošliaužą ir cunamį. Tąsyk žuvo per 400 žmonių.
