Gyčio paprašėme papasakoti apie tai, ką veiktų meteorologai, jei Lietuvoje prasidėtų tam tikri su agresyviais kaimynais susiję neramumai, taip pat – su kokiais stereotipais jis susiduria savo profesijoje.
Pirmoji „sekėja“ – auklėtoja darželyje, dabar jų turi per 70 tūkstančių
Gyčio pažintis su meteorologija prasidėjo vaikystėje. Jo dėka darželio grupės auklėtoja ir šeimininkutės visuomet žinojo, kokie bus orai – darželinukas kasryt magnetinėje lentoje pažymėdavo debesėlį ar saulę bei užrašydavo oro temperatūrą. Šiuos duomenis Gytis įsidėmėdavo klausydamasis televizijos orų prognozių.
„Bet iš tikrųjų manau, kad mano pomėgį stebėti orus ir profesiją lėmė tai, kad… daug metų pragyvenau labai aukštai. Pro buto, kuris buvo 8-ajame aukšte, langus mačiau visą miestą ir dangų virš jo, tai buvo tam tikras trigeris, paskatinęs stebėti gamtos reiškinius“, – įsitikinęs G.Valaika. Baigęs Jotvingių gimnaziją, jis dvejojo, ką rinktis – IT, finansus ar fizinės geografijos studijas. Vis dėlto tapo meteorologu-klimatologu ir, panašu, nesigaili – atrado puikią erdvę savirealizacijai.
Gytis save apibūdina kaip ilgų distancijų bėgiką. Studijoms įpusėjus, kai kiti kolegos jau spėjo jomis nusivilti, jo paties motyvacija tik didėjo. Taip atsirado šviečiamojo pobūdžio puslapis hidrometeorologine ir aplinkosaugine tematika bei feisbuko paskyra „Orai ir klimatas Lietuvoje“, šiuo metu turinti per 70 tūkst. sekėjų.
Gytis ją sukūrė 2015 metais, drauge su kursioku, kurį vėliau pakeitė bendramintis Lukas. Kaip skelbiama paskyroje, idėja rašyti apie orus nusižiūrėta nuo daugeliui meteorologų žinomo puslapio „Severe Weather Europe“. Mintis sukurti šią paskyrą tikriausiai būtų taip ir likusi neįgyvendinta, tačiau informacijos hidrometeorologijos tematika niša socialiniuose tinkluose badė akis ir prašėsi būti užpildoma.
Pavadino „orų monopolistais“
LRT „Panoramoje“ apie orus pasakojęs meteorologas Silvestras Dikčius sykį yra pajuokavęs: „orų monopolistai patapote“. Tuometiniam studentui Gyčiui tai reiškė įvertinimą – jį pastebėjo. Tačiau ir iki šiol „Orai ir klimatas Lietuvoje“ yra ko ne vienintelė specializuota lietuviška paskyra, kurioje rašoma apie orus Lietuvoje.
Alytiškis pasakoja kurį laiką buvęs tarsi fantomas – nenorėjo viešinti, kad yra internetinėje erdvėje sparčiai populiarėjančių apžvalgų autorius. Pasikeitus Lietuvos hidrometerologijos tarnybos (LHMT) vadovui, pasikeitė ir požiūris – alytiškis buvo pakviestas dirbti šios tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu.
„Formaliai dirbu sostinėje, bet viena koja esu Alytuje. Socialiniai tinklai, internetinis puslapis ir LHMT veiklos viešinimas yra mano daržas. Kartais tenka kalbėti ir TV eteryje, kaip meteorologas galiu tai daryti profesionaliai. Tiesa, neretai turiu paaiškinti, kad orų aš „nespėju“, nes nesu sinoptikas, man dar reikėtų pasimokyti norint būti tikru sinoptiku. Čia toks stereotipas, kad meteorologija visiems asocijuojasi su orų prognozėmis“, – pastebi pašnekovas.
Jo manymu, daugelis žmonių tiesiog neįsivaizduoja, kokia plati sritis yra meteorologija: „Tik papuolęs į triušio urvelį supranti, koks jis gilus ir kiek gilyn dar veda, o žmonės mato tik ledkalnio viršūnę.“
Praėjusią vasarą Gytis taip pat debiutavo kaip autorius publikacijų, kuriose pasakoja apie įvairius įdomius orų reiškinius, jas galėjote skaityti ir „Alytaus naujienose“. Pats asmeniškai labai dažnai bendrauja, pakonsultuoja vienu ar kitu klausimu „Sky Chasers LT“ grupės narius.
Vienas jų yra garsusis gamtos fotografas Marius Čepulis, jis kartu su kolegomis užfiksuoja nemažai įdomių atmosferos reiškinių. Jų veikla savotiškai padeda meteorologams stebėti pavojingus orų reiškinius (profesionalia įranga užfiksuoja debesų struktūras ir pan). Vasarą, ypač artėjant audroms, gana koordinuotai vyksta jų „gaudymas“ ir fotografavimas.
Prognozė dviem savaitėms – saviapgaulė
Kaip Gytis reaguoja girdėdamas bene dažniausiai meteorologams užduodamą klausimą: „Kodėl orų prognozės klysta? „Aš reaguoju teigiamai, tai yra pritariu, kad prognozės tikrai kartais klysta. Pats rinkausi studijas norėdamas suprasti, kodėl sinoptikai neatspėja orų. Priežasčių tam yra daug. Orų prognozavimas – tai fizikinė matematika, tam tikri skaičiavimo modeliai, kurie pasiteisina arba ne.
Nei JAV, nei europiniai modeliai nėra tikslūs 100, daugiausia – 90 procentų. Tarkim, Izraelio meteorologai sako, kad turi darbo tik pusmečiui, nes ką ten prognozuoti, jei klimatas toks, kad ištisai giedra? Bet kai ateina žiema (o iš tiesų tik lietingasis laikotarpis), prasideda ir jiems darbymetis, sumažėja prognozių patikimumas. Aš pats, jei ruošiuosi savaitgalį praleisti prie ežero, įsijungiu puslapį meteo.lt (LHMT internetinis puslapis) ir stebiu Laukuvoje bei Trakų Vokėje esančių radarų duomenis.
Tiesa, šiuo metu prietaisai atnaujinami ir veikia su trikdžiais. Todėl pravartu įsijungti palydovinę informaciją ir stebėti debesų judėjimą, o geriausia, žinoma, palyginti kelis orų prognozės modelius, dėl to žmonėms patariu naudoti programėlę windy.com“, – sako Gytis.
O ką meteorologas mano apie interneto portalus, skelbiančius orų prognozes rėkiančiomis antraštėmis, kurios neretai prasilenkia su tekstu? „Esu susidūręs su tuo, kad tiesiog „reikalaujama“ geros antraštės. Visuomet stengiuosi užbėgti už akių portalams pats sugalvodamas savo straipsniams pavadinimus, kad jie ir dėmesį trauktų, bet kartu ir teisingi būtų. O jei „žvėrišku“ šalčiu antraštėje pavadinamas 10 laipsnių šaltukas, tai yra nieko bendro su meteorologija neturinti interpretacija, tiesiog portalai gyvena iš reklamos“, – pastebi pašnekovas.
Kaip „blogą darbą nudirbusį“ G.Valaika įvardija ir šiuo metu nustojusį kelti įvairias orų naujienas galimai Rusijos finansuotą orų portalą, kuris kažkodėl buvo labai populiarus Lietuvoje. Gal todėl, kad jame skelbiamos rekordiškai ilgos – net 14 dienų prognozės? Nors, pasak specialistų, tokių patikimumas yra nulinis: „Tiksli orų prognozė galima 3–4 dienoms, bet ir tai dar priklauso nuo situacijos, kaip apsibrėšime, kas yra tikslu. Taigi, jei poros savaičių prognozė vis dėlto išsipildė, tai yra tiesiog sėkmės dalykas.“
Kodėl orų prognozės reikia kare?
Paklaustas, kokių turi ateities planų, Gytis sako, kad norėtų rengti tinklalaides, kuriose būtų nagrinėjami įvairūs įdomūs meteorologijos aspektai, siejami su skirtingomis gyvenimo sritimis. Pavyzdžiui, karu. Pasirodo, karų metu meteorologijos mokslas sparčiai tobulėja, nes orų prognozės tampa ypač aktualios.
„Karo veiksmams būtina žinoti, kokie bus orai, o tam reikalingos prognozės. Tarkim, Antrojo pasaulinio karo metu sąjungininkai 1944 metų birželio 6 dieną išsilaipino Normandijos regione vien dėl to, kad pasitaikė gerų orų langas, ir jis buvo tiksliai numatytas. Meteorologinės informacijos svarba šio karo metu buvo labai didelė, vokiečiai net turėjo meteorologijos stotį Arktyje, esu apie tai rašęs. Tokias vieni kitų stotis kariaujančios pusės naikindavo – subombarduodavo“, – pasakoja Gytis.
Jau pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis rusai taip pat susprogdino ukrainiečių oro uoste stovėjusį meteorologinį radarą, paleisdami į jį raketą. Dėl karo veiksmų kryptingai nukentėjo ir orų stebėjimo stotys, tačiau išlaisvintame Chersone, Iziume ir kt. daugelį jų jau spėta atstatyti. Prasidėjus Rusijos puolimui, Ukraina buvo laikinai išjungusi atviruosius duomenis – neteikė šalyje fiksuojamos meteorologinės informacijos. Orų prognozės nebuvo viešinamos ir socialiniuose tinkluose. Tai reiškia, kad tikslios informacijos negaudavo arba ji buvo labai apribota net civiliams gyventojams. Priežastis – ši informacija labai jautri, nes gali būti panaudota priešo raketų trajektorijoms koreguoti.
„Lietuvoje beveik visos meteorologijos stotys yra automatizuotos ir žmogaus įsikišimo nebereikia. Ukrainoje, kiek žinau, likę nemažai rankinio darbo, kai darbuotojas kaskart eina prie prietaisų ir atlieka matavimus. Jei pas mus kažkas atsitiktų, tai lygiai taip pat meteorologijos stočių veikla būtų labai svarbi. Pagal planą specialistai turėtų atsitraukti į numatytą saugią vietą, kur sinoptikai toliau dirbtų ir rengtų prognozes. Apie tai kalbėta prasidėjus karui Ukrainoje, pirmosiomis dienomis buvo aptartas veiksmų planas, koks jis turėtų būti Lietuvoje“, – pasakoja LHMT specialistas.
Klimatinis ginklas – dar viena sąmokslo teorija
Už lango – vasaris, bet labai panašu į pavasarį. Apskritai ši žiema pateikė siurprizų: 2022-ųjų gruodis buvo šaltesnis už vidurkį, bet sausio pradžia atnešė šilumos rekordą – Druskininkuose fiksuota 14,9 laipsnio. Ir ne tik Lietuvoje taip atsitiko – Vakarų Ukrainoje rekordiškai sušilo net iki 20 laipsnių šilumos, Lenkijoje naujieji metai taip pat prasidėjo pavasariškai. Užtat Rusija gavo arktinio šalčio dozę ir internete pasigirdo samprotavimų apie… „klimatinį ginklą“.
G.Valaika pastebi, kad meteorologija neretai patenka į sąmokslo teorijų zoną, nors tokie spėjimai, žinoma, nieko bendra su mokslu ir realybe neturi.
Paklaustas, kokio galėtume tikėtis paskutinio kalendorinės žiemos mėnesio, G.Valaika atsako: „Dabartinė prognozė vasariui sako, kad mėnuo bus panašus į sausį, t. y. šiltesnis ir drėgnesnis nei būna vidutiniškai. Gali pasitaikyti keletas šaltesnių dienų, tačiau bendrai laikysis šiltai žiemai ar net ankstyvam pavasariui būdingos orų sąlygos. Žinoma, iš kasdienybės perspektyvos apie nulį laipsnių balansuojanti temperatūra leidžia sutaupyti šildymui, bet virusams plisti ji labai palanki, taigi ne į sveikatą mums.
Geriau būtų taip, kaip mums įprasta, lengvas šaltukas, pavyzdžiui, 5 laipsniai žemiau nulio, ir tai būtų normalu. Kita vertus, kaip sakydavo mums, studentams, mūsų dėstytojas profesorius Egidijus Rimkus, jo jaunystėje orai buvo tiesiog „totali depresija“ – jokios normalios vasaros su bent 30-ies laipsnių kaitra, o žiemą – dideli šalčiai. Taigi, gyvendami Lietuvoje galime tik pasidžiaugti, kad klimato kaita mus kol kas palietė dar labai švelniai“, – įsitikinęs meteorologas-klimatologas.
