Reaguodama į Lietuvoje besitęsiančią sausrą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina palengvinti sąlygas dėl sausų orų nuostolius patiriantiems ūkininkams – švelnins kontrolę, netaikys sankcijų už nevykdomus prisiimtus su Europos Sąjungos parama susijusius įsipareigojimus, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Be to, Nacionalinių krizių centras svarstys, ar dėl sausros skelbti ekstremaliąją situacijos visos valstybės mastu.
„Šiandien pasirašysiu įsakymą Nacionalinei mokėjimų agentūrai (NMA), kad tose savivaldybėse, kuriose kritulių kiekis pasiekęs kritinį lygį ūkininkai supaprastinta tvarka galės teikti prašymus, kad būtų taikomos išimtys toms kultūroms, kurios neišdygo dėl vėlyvo sėjimo ar nunyko dėl užsitęsusios sausros“, – ketvirtadienį po posėdžio dėl sausros padarinių žurnalistams sakė K. Navickas.
K. Navicko susitikimas su Aplinkos ministerijos, Nacionalinio krizių centro, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT), Lietuvos draudikų asociacijos, draudimo pasėlių bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo Lietuvoje atstovais vyko šalyje tęsiantis itin sausam laikotarpiui, o ūkininkams dėl kritulių trūkumo prognozuojant gerokai mažesnį derlių.
Pasak K. Navicko, ŽŪM kreipėsi Europos Komisiją (EK), kad ji leistų nukentėjusiems ūkininkams anksčiau išmokėti pirmąsias išmokas.
Ministras prašė Komisijos leisti taikyti maksimalius tiesioginių išmokų avansus – iki 70 proc.
„Išimtys, kurias galime taikyti, susijusias su klimato reiškiniais, jau taikome ir galėsime taikyti nedelsdami. Laukiame iš EK sprendimo (...) dėl galimybės išmokėti avansus ūkininkams anksčiau, kalbu apie tiesiogines išmokas“, – teigė ministras.
„Tikimės, kad jis galėtų būti formalizuotas labai greitai, nes techninės konsultacijos pasibaigė“, – pridūrė jis.
Ministerija informuoja, kad nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie individualiai informuos NMA apie sausros padarytą žalą. Žemdirbiai ją turės įrodyti į „NMA AGRO“ programėlę įkeldami sausros padarinių nuotraukas.
K. Navickas taip pat teigė, kad į EK dar kreiptasi prašant leidimo leisti taikyti išimtis žaliąjį pūdymą pasėjusiems ūkininkams.
„Kad leistų nusiimti pašarus. Nes matydami dėl klimato sąlygų sumažėjusius derlius neturime kitos išeities“, – dėstė ministras.
Apsidrausti nuo visų rizikų ūkininkams per brangu
Pasėlių draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuvoje kasmet būtų galima apsaugoti, vidutiniškai nuo 1,5 mln. iki 1,8 mln. hektarų sėjamų plotų.
Šiuo metu, anot jo, nuo sausros ir kitų klimato reiškinių padaromos žalos šiemet apdrausta apie 9 tūkst. hektarų pasėlių, kurių apdraudimo vertė siekia apie 13 mln. eurų. Pernai nuo visų rizikų, jo teigimu, apdrausta apie 0,5 mln. hektarų dirbamos žemės.
„Galime važiuoti į laukus, prasideda pats žalų vertinimas. Gaila, kad apdraustas plotas nėra toks didelis kaip galėtų būti, t. y., daugiau nei 9 tūkst. hektarų. Tačiau draudimo suma iš tų hektarų viršija 13 mln. eurų. Iš jų maksimali draudimo išmoka galėtų siekti daugiau nei 8 mln. eurų, jei visi laukai būtų vienodai pažeisti ir būtų patiriamas tas nuostolis“, – žurnalistams sakė M. Rusteika.
Jo teigimu, ūkininkai gali draustis nuo stichinės sausros ir dar 7 kitų klimato reiškinių keliamų rizikų, tačiau mokėti draudimo įmokas už jas visas esą dažnai ūkininkams yra per brangu.
„Kai sudedame visą bendrą kontekstą, visas draudimo įmokas už kiekvieną riziką, tikrai žemdirbiams tos įmokos brangiai kainuoja. Jei verslą norėsime nuo visų rizikų apsaugoti, tikėtina, draudimo įmoka būtų ženkliai didesnė nei gaunamos pajamos. Dėl to žemdirbiai ir stengiasi kažkiek vienur surizikuoti. Bet gaila, kad su ta rizika yra labai sudėtinga sukovoti“, – aiškino M. Rusteika.
Pasak draudikų atstovo, apsidraudę ūkininkai jau kreipėsi dėl draudimo išmokų.
„Važiuojant per Lietuvą kas trečias hektaras buvo apdraustas“, – sakė M. Rusteika.
Pasak K. Navicko, kad žemdirbiai draustųsi yra ir ŽŪM, ir valstybės interesas.
„Kad rizikas valdytume visi“, – teigė jis.
Paklaustas, ar neapsidraudę ūkininkai gali tikėtis paramos, ministras pažymėjo, jog apie tai spręsti dar anksti.
Spręs, ar valstybės mastu skelbti ekstremaliąją situaciją
Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis žurnalistams sakė, kad Lietuvoje ekstremalią situaciją dėl sausros savo teritorijoje paskelbė 8 savivaldybės. Pasak jo, penktadienį bus svarstoma, ar ji turėtų būti skelbiama visos šalies mastu.
„Šaukiame tarpinstitucinį pasitarimą, kurio metu darkart įsivertinsime dabar taikomas priemones, ar jų tikrai pakanka ir spręsime dėl valstybės lygiu ekstremalios situacijos paskelbimo – ar tai yra būtina“, – teigė E. Arbataitis.
E. Arbataitis taip teigė, jog sprendimą centras priims per tris dienas.
Jo teigimu, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją siūlo skelbti Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės patarėja Judita Liukaitytė-Kukienė kalbėjo, jog dabartinė sausra pavojinga ne tik ūkiams, kadangi jau stebima ir hidrologinė sausra, pavojinga situacija miškuose. Be to, daugelyje Lietuvos girininkijų miškų gaisrų rizikos klasė labai aukšta.
Pirmąkart sausra fiksuota gegužės 9 dieną ir nuo tada tik intensyvėjo, taip pat teigė ji.
LHMT duomenimis, stichinė sausra fiksuojama beveik visoje Kretingos, Klaipėdos miesto bei rajono, Neringos, Šilutės, Mažeikių, Telšių savivaldybių teritorijoje, dalyje Vilkaviškio, Plungės ir Radviliškio rajonų. Sausra kaip pavojingas reiškinys stebimas Vakarų, Šiaurės ir Vidurio Lietuvos dalyje.
Pietiniuose, rytiniuose bei šiaurės rytų regionuose sausros, tarnybos vertinimu, kol kas nėra.
