Šių metų pavasarį kitoje upės pusėje nuo Juozapavičiau pr., kur yra aplinkosaugininkams žinoma „istorinė Nemuno tarša“, Piliakalnio g. buvo pranešta apie atsinaujinusį taršos naftos produktais į Nemuną atvejį. Tuo metu tarša suvaldyta laikinosiomis surinkimo priemonėmis, Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) užsakytas ekogeologinis tyrimas taršos židiniui bei medžiagoms nustatyti. Buvo kreiptasi į AAD teršėjams išaiškinti, tačiau jie nėra žinomi iki šiol.
Dabartinės situacijos valdymas kelia klausimų
Nors institucijos užtikrino, kad taršos sklidimas suvaldytas, praeiviams sudėti smėlio maišai kėlė susirūpinimą. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ žurnalistai nuvyko į taršos vietą patikrinti, kaip šiuo metu atrodo Piliakalnio g. įrengtos apsauginės bonos.
Pirmiausia dėmesį atkreipia intensyvus naftos kvapas. Po apačia esantys teršalams sulaikyti skirti smėlio maišai pilnai įsigėrę naftos produktų, o šalia jų esantis vanduo – rusvai žalios, purvinos spalvos, matomos riebios teršalų dėmės.
Panašią situaciją dar balandžio mėnesį savo feisbuko paskyroje aprašė ir Laisvės partijos frakcijos Seimo narys Kasparas Adomaitis. Jau tada politikas pastebėjo, kad įrengta sistema galimai neatlieka savo funkcijos.
„Labai aiškiai jaučiamas kvapas, upėje taip pat matosi teršalų dėmė. Negaliu nei patvirtint, nei paneigti, kad sudėtos bonos yra labai efektyvios, bet susidaro įspūdis, kad palijus ir pakilus Nemuno lygiui, ar dėl hidroelektrinės veiklos, vanduo šias užkardas apeina ir toliau išteka į Nemuną, išsisklaido“, – tuo metu iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pasakojo K. Adomaitis.
Savivaldybės atstovai teigia, kad aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai savo iniciatyva nuolat tikrina taršos vietą, pastebėjus taršos lokalizavimo trikdžių, informuojamas Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyrius dėl skubaus reagavimo likviduojant teršalus.
Ekogeologinio tyrimo išvados: rasta ir sunkiųjų metalų
LGT hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės teigimu, po gegužės mėnesį atlikto ekogeologinio tyrimo taršos židinys aptiktas gamybinės teritorijos praėjime tarp pastatų gręžiant gręžinius ties nuotekų šuliniu, kur naftos produktų kiekis grunte siekė 2010 mg/kg. Didžiausia taršos koncentracija aptikta gręžiniuose Nemuno terasos šlaite tarp gamybinės teritorijos tvoros ir Nemuno upės, kur 1,1–2,4 m gylyje bendras naftos produktų kiekis siekė 36 000 mg/kg.
„Šiuose gręžiniuose virš gruntinio vandens kaupėsi 37 cm storio laisvų naftos produktų sluoksnis, o vandenyje ištirpusių naftos produktų kiekis siekė 39,5 mg/l. Kompleksiškai vertinant visų gręžinių grunto geocheminę sudėtį, išryškėja šlaite gręžtų gręžinių savitumas – jų gruntas „praturtintas“ benzino eilės (C6–C10) angliavandeniliais, kurių nėra kitų gręžinių grunte, padidėję vario ir švino kiekiai. Tai liudija apie galimai skirtingu metu išpiltus įvairios sudėties teršalus aptiktame židinyje arba kito taršos židinio buvimą po greta tvoros stovinčiu gamybiniu pastatu“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sakė R. Radienė.
Pašnekovės duomenimis, detaliojo ekogeologinio tyrimo ataskaita pateikta Kauno miesto savivaldybės administracijai, kur yra sprendžiamas klausimas dėl aplinkos atkūrimo priemonės taikymo.
Kas tvarkys užterštą sklypą – vis dar neaišku
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Svajūno Urbonavičiaus, Piliakalnio g. esantis sklypas priklauso Lietuvos Respublikai, o sutvarkyti jį ir taršos židinius turėtų Aplinkos apsaugos departamento nustatyti teršėjai, kurie šiuo metu yra nežinomi.
AAD direktorius anksčiau yra sakęs, kad visiems sklypams valyti gali prireikti nuo 5 iki 12 mln. eurų. Jų ieškotų biudžete arba Europos Sąjungos fonduose.
