Biologinei įvairovei Europos gėluose vandenyse iškilusi grėsmė – mokslininkai ragina imtis priemonių

Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti. Šią situaciją įvertino tarptautinė mokslininkų grupė, kurioje pirmąkart dalyvavo ir Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker). Tyrime siekta išsiaiškinti bestuburių biologinės įvairovės pokytį gėluose vandenyse 22-ose Europos šalyse nuo 1968 iki 2020 m. Tyrimo rezultatai šiuo metu publikuoti prestižiniame žurnale „Gamta“ („Nature“).

Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti.<br>lrytas.lt koliažas. 
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti.<br>lrytas.lt koliažas. 
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ilgus metus situacijai gerėjant, nuo 2010 m. Europoje biologinė įvairovė gėluose vandenyse pradėjo stagnuoti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nathan Jay Baker.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Nathan Jay Baker.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Nathan Jay Baker atlieka tyrimą.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Nathan Jay Baker atlieka tyrimą.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Šoniplauka bestuburis.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Šoniplauka bestuburis.<br>Senckenbergo tyrimų instituto ir Frankfurto gamtos istorijos muziejus nuotr. 
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Aug 28, 2023, 11:32 AM

Mokslininkai tyrė daugiau kaip 26 tūkst. mėginių, sudarytų iš daugiau nei 700 tūkstančių bestuburių organizmų, duomenis. Tyrimas parodė, kad Europoje iš pradžių biologinė įvairovė ženkliai augo – beveik 1 procentu per metus, tačiau tai vyko tik iki 2010 m. Vėliau bestuburių populiacijų atsistatymas sustojo ir negerėja iki šiol. Mokslininkai kviečia šalis imtis papildomų priemonių biologinei įvairovei didinti, nes neigiama įtaka upėms ir ežerams dėl taršos, invazinių gyvūnų ir klimato kaitos nemažėja.

„Tai unikalus tyrimas, tiek dėl savo apimties, tiek dėl to, kad jo metu tiriama ne tik organizmų įvairovė, bet ir tų organizmų atliekamos funkcijos. Ši informacija padės mums ateityje, tiriant šiuos organizmus, išsaugoti ir sumažinti neigiamas jų išnykimo pasekmes, turinčias įtakos mums visiems“, – teigia tyrime dalyvavęs Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker).

Lietuvos Gamtos tyrimų centro mokslininkas pirmąkart dalyvauja tokio lygio tyrime, kurio rezultatai atspausdinti labiausiai pasaulio gamtos mokslų bendruomenės pripažįstamame leidinyje.

Bestuburiai – vandens kokybės stebėsenos pagrindas

Nors iš pažiūros atrodo, kad bestuburiai yra nesvarbūs ar net atgrasūs, iš tikrųjų jie atlieka labai svarbias funkcijas. „Jie prisideda prie svarbių gėlo vandens telkinių ekosistemų procesų. Jie skaido organines medžiagas, filtruoja vandenį ir perneša maistines medžiagas tarp vandens ir sausumos aplinkos. Tokie bestuburiai jau seniai yra vandens kokybės stebėsenos pagrindas“, – aiškina pirmasis tyrimo autorius, Frankfurto Senkenbergo tyrimų instituto ir Gamtos istorijos muziejaus (Senckenberg Research Institute and Natural History Museum) profesorius dr. Peteris Haasė (Peter Haase).

Tarša, klimato kaita ir invazinės rūšys – didžiausios grėsmės

Populiariausi bestuburiai – tai lašalai, ankstyvės ir apsiuvos. Jiems būdingos dvi gyvenimo fazės – vandenyje ir sausumoje. Vandenyje bestuburiai gyvena lervos stadijoje. Tyrinėjant lervas, galima gauti daug informacijos apie upės vandens būklę – pablogėjus vandens kokybei, sumažėja šių ir kitų bestuburių įvairovė, todėl nukenčia visa ekosistema. Prie vidaus vandenų būklės blogėjimo labiausiai prisideda žmogaus veikla, pavyzdžiui, pesticidų naudojimas, nuotekos, upės tėkmės užtvėrimas ir invazinių gyvūnų įveisimas.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad panaši situacija jau buvo ir iš jos galima pasimokyti. „1950-aisiais ir 1960-aisiais JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi priemonių atkurti gėlųjų vandenų biologinę įvairovę – pasitelkus šias priemones, buvo sumažėjusi organinė tarša ir rūgštėjimas 1980-aisiais“, – primena viena pagrindinių šio tyrimo iniciatorių dr. Ellen A. R. Welti, JAV Smitsono centro (Smithsonian Center) mokslininkė, kviečianti ir toliau nenuleisti rankų: „Šių priemonių sukurtas teigiamas pokytis silpsta, nes didėja neigiamų aplinkai veiksnių įtaka.“

Lietuvoje vietinius bestuburius išstumia invazinės šoniplaukos

Mokslininkai pastebi, kad vietinę upių biologinę įvairovę mažina invazinių rūšių plitimas.

„Beveik 70 proc. stebėtų vietų turi invazinių rūšių. Invazinės rūšys dažnai geba geriau nei vietinė fauna prisitaikyti prie neigiamų aplinkos veiksnių, tokių kaip užterštumas ar aukšta temperatūra,“, – atkreipia dėmesį dr. Ellen Welti.

Dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) pažymi, kad Lietuvos upėse taip pat yra invazinių gyvūnų, pavyzdžiui, kelios invazinių šoniplaukų (Amphipoda) rūšys: „kai kurios iš jų buvo įveistos sovietiniais laikais siekiant praturtinti žuvų maisto išteklius. Vėliau jos dėl tyčinių introdukcijų ir natūraliai sparčiai plito, o kolonizuotose ekosistemose sumažino vietinių rūšių įvairovę, o kai kurias rūšis net išstūmė. Jei klimato kaita ir toliau veiks Lietuvos upes, invazinės rūšys plis ir atsiras naujų. Todėl tarša, klimato kaita ir invazinių gyvūnų plitimas kelia naujų iššūkių biologinės įvairovės išsaugojimui.“

Siūlomos priemonės

Mokslininkai siūlo imtis šių priemonių: plėsti nuotekų tinklus, gerinti nuotekų tvarkymą, apsaugoti lietaus nuotekų sistemas nuo potvynių liūčių metu, efektyviau atskirti mikroteršalus, taip pat mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ar didinti atsparumą žalingam potvynių poveikiui.

Kol kas Lietuva į tyrimą nebuvo įtraukta, tačiau Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) šiuo metu analizuoja Lietuvos duomenis. Tyrimai leis atskleisti biologinės įvairovės tendencijas Lietuvoje, interpretuoti duomenis Europos kontekste, o ateityje – užkirsti kelią rūšių nykimui. Iš visų veiksnių, lemiančių biologinės įvairovės nykimą, dr. Nathanas Bakeris (Nathan Baker) išskiria klimato kaitą, kuri Lietuvoje kelia vieną didžiausių pavojų: „Klimato kaitos poveikis biologinei įvairovei yra ryškesnis šaltuosiuose regionuose, todėl gyvūnams, prisitaikiusiems prie šalčio, kyla didesnis pavojus“.

Todėl, mokslininko nuomone, ir priemonės kovoti su biologinės įvairovės mažėjimu ne visur turi būti vienodos: „Pokyčiai Europoje ne visur vienodi, todėl reikia pritaikyti skirtingas priemones tose vietose, kur biologinei įvairovei kyla didžiausia grėsmė, pavyzdžiui, šiaurinėse platumose, kurios yra labiau paveiktos klimato kaitos“.

Daugiau informacijos galima rasti moksliniame straipsnyje, paspaudus šią nuorodą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.