86 tyrėjų komanda iš 49 šalių paskelbė ketverius metus trukusį maždaug 3500 kenksmingų invazinių rūšių poveikio vertinimą. Mokslininkai apskaičiavo, kad ekonominiai nuostoliai dabar kasmet siekia mažiausiai 423 mlrd. dolerių, o invazinės rūšys buvo pagrindinis veiksnys, prisidėjęs prie 60 proc. augalų ir gyvūnų rūšių išnykimo, apie kuriuos žinoma, atvejų.
Manoma, kad klimato kaitos nulemta aukštesnė temperatūra dar labiau paskatins invazinių rūšių plitimą. „Mes žinome, kad ši problema dar labiau paaštrės“, – sakė ekologė Helen Roy.
Padariniai gali būti katastrofiški
Invazinių rūšių poveikis pastebimas ne iškart, tačiau padariniai gali būti katastrofiški. Praėjusį mėnesį Havajuose kilusius mirtinus gaisrus sukėlė degios invazinės žolės, mokslininkų teigimu, atvežtos iš Afrikos ganyklų apsodinimui.
Invazinės rūšys – tai augalai ar gyvūnai, dažnai pernešami dėl žmogaus veiklos, kurie įsitvirtina aplinkoje ir trikdo tvarų ekosistemų vystymąsi. Tai gali pasireikšti įvairiais veiksniais: nyksta vietinė gyvūnija, pažeidžiama infrastruktūra, o kartais grėsmė kyla žmonių sveikatai ir pragyvenimui.
„Invazinės rūšys paveikia ne tik gamtą, bet ir žmones“, – sakė vienas iš ataskaitos rengėjų Anibalas Pauchardas.
Pavyzdžiui, invazinės uodų rūšys taip pat gali platinti tokias ligas kaip Dengės ir Vakarų Nilo karštligės, maliarija, Zika virusą.
Nors invazinės rūšys gali būti įvairių formų, įskaitant mikrobus, bestuburius ir augalus, didžiausią poveikį aplinkai dažnai daro gyvūnai, o ypač plėšrūnai, sakė H.Roy.
Daugelis salose gyvenusių gyvūnų rūšių evoliucionavo be plėšrūnų, todėl yra lengvas grobis, neišmokęs saugotis, pavyzdį pateikia R.Pauchardas.
„Naujosios Zelandijos paukščiai neturėjo jokios patirties su žiurkėmis, kol neatėjo žmonės ir jų neatsivežė. Jų lizdai yra žemės paviršiuje, todėl žiurkėms tampa lengvu grobiu“, – sakė mokslininkas.
Vis dėlto atsikratyti invazinių rūšių, kai jos jau įsitvirtina, yra sudėtinga.
Kai kuriose mažose salose invazines žiurkes ir triušius pavyko išnaikinti gaudant spąstais ir nuodai, tačiau naikinti didesnes populiacijas, kurios greitai dauginasi, gali būti sudėtinga. Be to, invaziniai augalai dažnai palieka sėklas, kurios daugelį metų guli dirvoje.
Mokslininkų teigimu, veiksmingiausios yra prevencinės priemonės, taikant saugumo ir importo kontrolę pasienyje.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
