Vasaros sezono metu pajūrio gamtai padaromos žalos mastas išauga dėl didesnio žmonių srauto ir intensyvesnės turizmo veiklos.
Nors Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyrius žalos atvejų pajūryje šiemet nenustatė, sunerimti verčia kiti faktoriai.
Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba 2023 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais (vasaros sezono piko metu) Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos teritorijoje sulaukė 1 908 pranešimų apie galimai gamtai daromą žalą.
„Daugiausia pranešimų dėl neatsakingo poilsiavimo sulaukiama Kuršių nerijos nacionaliniame parke, Plazės rezervate (Pajūrio regioninis parkas), Nemuno deltos regioniniame parke, Būtingės geomorfologiniame draustinyje“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyrius. Labiausiai susirūpinimą kelia poilsiautojų paliekamos šiukšlės bei draudžiamose vietose statomi automobiliai.
Tokie nusižengimai gamtos apsaugos taisyklėms parodo ne tik žmonių neatsakingumą, tačiau taip pat kelia nemenką pavojų vienam gražiausių šalies regionų: didinama kopų ir jūrų pakrantės erozija, sunaikinamos augalų arba gyvūnų buveinės, didinama šiukšlių ir plastiko tarša, o tai gali turėti neigiamą poveikį ekosistemoms.
„Labiausiai kenčia kopos, jūros pakrantė. Šios vietos yra jautrios erozijai ir kitoms žalos formoms, todėl joms reikia ypatingo dėmesio ir apsaugos“, – akcentavo aplinkosaugininkai.
Stiprinama apsauga
Siekdami stabdyti žmogaus veiklos daromą žalą, sustiprintas pajėgas siunčia ir patys nacionalinių parkų šeimininkai.
„Išskirtinis dėmesys skiriamas jautriausioms vietoms. Vasaros sezono metu kopų sargų komanda kasdien budi Naglių ir Grobšto gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje, informuoja ir drausmina pažeidėjus.
Jie stebi pamarį, kopas, pajūrio ruožą ir informuoja taisyklių nesilaikančiuosius apie nusižengimus. Mūsų prevencinės veiklos specialistai stebi ir nuolat lanko teritoriją, dirba darbo dienomis ir savaitgaliais, kasdien apeina skirtingas vietas“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Dalia Juškevičienė.
Pasak jos, dažniausiai pasitaikantys pažeidimai yra šie: lankymasis rezervatų teritorijose, kopų šlaitų ardymas, automobilių statymas ant miško paklotės, palapinių statymas neleistinoje vietoje.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas taip pat prevenciškai informuoja lankytojus apie tinkamą elgesį ir stengiasi užbėgti nusižengimams už akių.
Žalą reikia atlyginti
Aplinkos apsaugos departamentas priima pranešimus apie daromus pažeidimus, o jei jų metu padaryta žala aplinkai, imasi veiksmų jai įvertinti.
„Pažeidėjams gali grėsti administracinė atsakomybė, o kai nustatoma pažeidimu gamtai padaryta žala, ją irgi tenka atlyginti“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyrius.
Specialistai taip pat bando atitaisyti žmonių padarytą žalą aplinkai, tačiau tai priklauso nuo jos pobūdžio ir masto.
„Taikomos įvairios atitaisymo priemonės, pavyzdžiui, augalų persodinimas, kopų apsauga nuo erozijos, šiukšlių pašalinimas ir aplinkos valymas. Tačiau svarbu suprasti, kad pajūrio ekosistema yra unikali, todėl žmonių sąmoningumas yra labai svarbus“, – pabrėžė aplinkosaugininkai.
