Pasirodo, dėl rekordinio rugsėjo karščio kaltas anglies dvideginio išmetimas, skatinantis klimato krizę, ir El Ninjo reiškinys. Beje, pastarasis kelia Ramiojo vandenyno temperatūrą, tiksliau tariant – vykstant vandenyno srovių pokyčiams, didėja jo parviršiaus temperatūra. Taigi ši karščio banga privertė sunerimti klimato kaitos mokslininkus, praneša „The Guardian“.
Pavyzdžiui, 2023 m. rugsėjis pagerino ankstesnį rekordą 0,5 laipsnio – tai yra didžiausias kada nors matytas temperatūros šuolis.
Europos ir Japonijos mokslininkų duomenys patvirtina tokį temperatūros šuolį. Karštis kyla dėl anglies dioksido išmetimo ir dėl El Ninjo reiškinio.
Pastaruosius trejus metus Ramiajame vandenyne vyravo La Ninja, dėl kurio pasaulinė temperatūra sumažėjo keliomis dešimtosiomis laipsnio.
Spėjama, kad 2023 m. bus karščiausi, o 2024 m. gali net pasiekti rekordą, nes El Ninjo reiškinio poveikis labiausiai bus jaučiamas tik praėjus metams.
„Mano, kaip klimato mokslininko, profesionalia nuomone, rugsėjį buvo pasiekti aukščiausi rekordai“, – sakė Zeke'as Hausfatheris iš Berklio universiteto.
Mikas Rantanenis, Suomijos meteorologijos instituto klimato tyrinėtojas, sakė: „Aš vis dar sunkiai suvokiu, kaip per vienus metus galima pasiekti tiek šilumos rekordų“. Profesorius Edas Hawkinsas iš Readingo universiteto (JK) taip pat teigė, kad šią vasaros užfiksuotas karštis buvo neįtikėtinas.
Samantha Burgess, dirbanti ES Koperniko klimato kaitos tarnyboje, sakė: „Rugsėjis pasiekė temperatūrų rekordus. 2023-ieji greičiausiai bus šilčiausi metai istorijoje ir maždaug 1,4 laipsnio viršys vidutinę metinę temperatūrą.“
Praėjus dviem mėnesiams po JT klimato konferencijos, klimato kaitos stabilizavimo klausimas tapo dar aktualesnis.
Karštis pasiekė rekordinį lygį daugelyje šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Lenkiją. Karščiausias rugsėjis istorijoje taip pat fiksuotas JK ir Lietuvoje.
„Australijos klimato stebėjimo duomenys rugsėjo mėnesį buvo šokiruojantys. Skaičiai rodo, kur maksimali temperatūra buvo aukščiausia, t. y. daugelyje vietovių pastebėta 3–5 laipsniais aukštesnė nei vidutinė temperatūra. Spėjama, kad kita vasara bus labai karšta“, – sakė Zeke'as Hausfatheris iš Berklio universiteto. sakė Australijos klimato mokslininkas ir rašytojas Joelle Gergis.
Nors žmogaus sukeltas visuotinis atšilimas ir El Ninjo yra didžiausi veiksniai, lemiantys rekordinę temperatūrą, kiti veiksniai taip pat gali turėti įtakos klimato atšilimui. Pavyzdžiui, Saulės ciklas, pramonė ir ugnikalnio išsiveržimai, skleidžiantys didelį kiekį vandens garų, sulaikančių šilumą.
Rugpjūčio mėnesį „The Guardian“ apklausti 45 žymiausi klimato kaitos mokslininkai teigė: nepaisant to, kad įvykiai kelia nerimą, iki šiol pastebėta visuotinė atšilimo tendencija atitinka kai kurias mokslines prognozes.
Mokslininkai jau seniai seka vis stiprėjančius klimato pokyčius. Tiesa, kai kuriuos išgąsdino klimato kaitos greitis ir intensyvumas – neįprasta jūros temperatūra ir greitas ledynų tirpimas juos šokiravo labiausiai.
Mokslininkai teigė, kad išskirtiniai 2023-iųjų įvykiai gali tapti įprasti vos po dešimtmečio, nebent pavyks suvaldyti klimato kaitą. Tyrėjai nurodė vieną svarbiausių žingsnių klimato kaitai stabdyti, kuris yra iškastinio kuro sumažinimas.
