Mokslininkų sudaryto sąrašo viršuje – Nyderlandai. Toliau seka Vietnamas, Pietryčių Azijos šalis Laosas, Bangladešas ir Fidžis pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Į didžiausio potvynių pavojaus 20-uką patenka ir kitos didelį gyventojų skaičių turinčios bei turistų pamėgtos šalys – Japonija, Kinija, Šveicarija, Kroatija, Austrija, Egiptas, Pietų ir Šiaurės Korėja.
Nustatyta, kad potvynių rizika ypač didelė tose šalyse, kurių gyvenvietės susitelkusios upių slėniuose ir baseinuose (pvz., Butane, Egipte ir Bangladeše) ir pakrančių zonose (pvz., Fidžyje ir Vietname) arba abiejose (pvz., Nyderlanduose).
„Užuot prisitaikiusios ir įvertinusios klimato kaitos keliamus pavojus, daugelis šalių juos aktyviai didina“, – pranešama tyrime. Tyrimui vadovavo Pasaulio banko ekonomistas Junas Rentschleris.
Pasak ekspertų, daugėja įrodymų, kad dėl klimato kaitos didėja „ekstremalių gamtinių sukrėtimų“, pavyzdžiui, potvynių, tikimybė.
Klimato šiltėjimą skatina į atmosferą išsiskiriančios dujos, tokios kaip CO2 ir metanas, kurios sulaiko šilumą (vadinamasis šiltnamio efektas).
Dėl visuotinio atšilimo poliariniuose regionuose jau tirpsta ledas, o tirpstantis vanduo patenka į vandenynus, todėl pamažu kyla jūros lygis ir kyla dideli potvyniai.
Šiltesniame ore taip pat gali būti daugiau vandens, todėl visame pasaulyje vidutiniškai daugėja kritulių, o tai didina potvynių grėsmę, kaip neseniai buvo pastebėta Niujorke.
Mokslininkai jau dabar mano, kad dėl kylančio jūros lygio didžiausias pavojus žūti kyla pakrančių regionuose gyvenantiems žmonėms, o būtent tos gyvenvietės pirmosios visam laikui atsidurs po vandeniu.
Atlikdama tyrimą komanda sujungė pasaulinius potvynių pavojaus duomenis su metiniais „gyvenviečių pėdsakų“ duomenimis, rodančiais, kur žmonės gyveno ir dirbo nuo 1985 iki 2015 m.
Jie nustatė, kad per šį 30 metų laikotarpį bendras pasaulio gyvenviečių plotas padidėjo 85,4 proc., o gyvenviečių, kuriose yra didelis potvynių pavojus (t. y. teritorijos, kuriose per 1 iš 100 metų gresia didesnis nei 150 cm potvynis) išaugo net 105,8 proc.
Tuo tarpu gyvenviečių, atsidurusių didžiausioje potvynių pavojaus zonoje, skaičius per šį laikotarpį išaugo iki nerimą keliančių 121,6 proc.
Net stabilią ekonomiką turinčiose šalyse, tokiose kaip Nyderlandai, daugelis gyvenviečių nėra apsaugotos nuo potvynių pavojaus, o daug blogesnė padėtis yra į 20-uką patekusiose šalyse, tokiose kaip Laosas ir Vietnamas, kurių ekonomika nėra tokia stipri – šalyje tiesiog nėra lėšų, iš kurių būtų galima investuoti į apsaugą nuo potvynių.
Pavyzdžiui, Laose ir Vietname yra daug labai pažeidžiamų gyvenviečių be stiprių apsaugos sistemų.
Nors Nyderlandai yra sąrašo viršuje pagal pavojingose zonose esančių gyvenviečių skaičių, jie, kartu su Japonija ir JAV, yra viena iš nedaugelio šalių, kurios daug investuoja į gyvenviečių, jau nuo 1985 m. buvusių didelio pavojaus potvynių zonose, apsaugą.
Pavyzdžiui, Nyderlandų valdžios institucijos įrengė jūros pylimus – dirbtinius statinius, skirtus žemai esančioms teritorijoms apsaugoti nuo bangų.
Parengta pagal „Daily mail“ inf.
