Tam tikri aplinkosauginiai reikalavimai įrengiant vėjo elektrinių parkus taikomi ir šiuo metu, tačiau rengiant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas atsiranda skirtingų interpretacijų dėl galimo veiklos poveikio paukščiams ir šikšnosparniams.
Suburta ekspertų komanda išskyrė jautriausias vėjo elektrinių poveikiui paukščių rūšis, nustatė vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio šioms rūšims kriterijų reikšmes, atstumus nuo jautrių vėjo elektrinių poveikiui paukščių ir šikšnosparnių veisimosi, maitinimosi, migracijos, žiemojimo sankaupų vietų, saugomų ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų ribų, kai vėjo elektrinės daro ar gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį.
Trumpinami tyrimų prieš pradedant vėjo elektrinių ar jų parkų statybas terminai – sausumoje – 1 metai, jūroje – 2 metai, labiau orientuojamasi į postatybinį monitoringą.
Apraše pateikiamos rekomenduojamos vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio prevencijos ir mažinimo priemonės, taip pat planuojamų ar veikiančių vėjo elektrinių ar jų parkų teritorijoje ir jai artimoje aplinkoje vykdomų paukščių ir šikšnosparnių tyrimų ir monitoringo metodikos.
Aprašas nebus taikomas planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms, pradėtoms iki šio įsakymo įsigaliojimo. Įsakymas įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 dienos.
Dėl pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai planuojamų ir įrengiamų vėjo jėgainių dažnai kyla konfliktų tarp šios veiklos vykdytojų ir aplinkos apsaugos institucijų bei organizacijų, vietos bendruomenių.
Patvirtinus detalius vėjo elektrinių galimo reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijus, tyrimų reikalavimus, rekomenduojamus kvalifikacinius reikalavimus tyrėjams, sumažės ginčų, sutrumpės sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo laikas. Taip pat bus išsaugota daugiau sparnuočių ir šikšnosparnių.
