Labdaros organizacijos „Christian Aid“ atlikto tyrimo duomenimis, niokojantys gaisrai ir potvyniai smogė tiems, kurie mažiausiai gali sau leisti atstatyti pastatus. Taip pat smarkiai nukentėjo šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie klimato krizės. Jos degino kur kas mažiau iškastinio kuro nei turtingos šalys, kurios susidūrė su mažiau klimato krizės paskatintų nelaimių.
Apskaičiuota, kad vienam žmogui dėl miškų gaisro Havajuose tenka daugiau kaip 3600 eur., o dėl potvynio Peru – 8 eurai.
Tyrime išnagrinėta 20 stichinių nelaimių, kurias paaštrino klimato kaita ir kurios per praėjusius metus kamavo 14 šalių. Daugiausia vienam gyventojui kainavo rugpjūčio mėnesį Havajuose kilę miškų gaisrai, o tai gerokai lenkia antrąją pagal brangumą vietą – gegužės mėnesį Guame kilusias audras, kainavusias beveik 1360 eur. vienam gyventojui.
Analizėje pabrėžiama, kad šalys, kurių infrastruktūra prastesnė, o namai silpnesni, patiria didesnių išlaidų po klimato katastrofos, nes jų gyvenamos teritorijos lengviau sunaikinamos. Vietovėse, kuriose žmonės patyrė didžiausias išlaidas, daugelis dirba žemės ūkyje, kuris yra pažeidžiamas ekstremalių oro sąlygų, o vyriausybė yra mažiau linkusi investuoti į nuostolių prevenciją ar atstatymą.
„Kalbant apie klimato krizę, gamtos stichijų loterija yra nepalanki neturtingiesiems. Skurdesnėse šalyse žmonės dažnai yra prasčiau pasirengę su klimatu susijusioms nelaimėms ir turi mažiau išteklių, kad galėtų atsigauti. Dėl to žūsta daugiau žmonių, o atsigavimas vyksta lėčiau ir nevienodai. Dviguba neteisybė yra ta, kad bendruomenės, labiausiai nukentėjusios nuo visuotinio atšilimo, mažai prisidėjo prie šios problemos sprendimo.
Vyriausybės turi skubiai imtis tolesnių veiksmų savo šalyje ir tarptautiniu mastu, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikytų prie klimato kaitos poveikio. O tais atvejais, kai poveikis viršija žmonių galimybes prisitaikyti, būtina skirti lėšų nuostolių ir žalos fondui, kad skurdžiausioms šalims būtų kompensuoti ne jų sukeltos krizės padariniai“, – sakė „Christian Aid“ generalinis direktorius Patrickas Wattas.
20 brangiausių klimato nelaimių 2023 m. pagal vienam gyventojui tenkančias išlaidas:
1. Havajai, JAV, miškų gaisrai – 3765.18 eur.; 2. Guamas, audra – 1316.59 eur.; 3. Vanuatu, audra – 857 eur.; 4. Naujoji Zelandija, audra – 423 eur.; 5. Naujoji Zelandija, potvynis – 335.71 eur. 6. Italija, potvynis – 148 eur.; 7. Libija, potvynis – 95 eur.; 8. Peru, potvynis – 58 eur.; 9. Ispanija, sausra – 45 eur. 10. Mianmaras, audra – 37 eur.; 11. Čilė, potvynis – 35 eur.; 12. Haitis, potvynis – 33 eur.; 13. Meksika, audra – 32 eur.; 14. Čilė, miškų gaisras – 27 eur.; 15. JAV, audra – 22 eur.; 16. Kinija, potvynis – 20 eur.; 17. Peru, audra – 18 eur.; 18. Malavis, audra – 15 eur.; 19. JAV, audra – 14 eur.; 20. Peru, potvynis – 8 eur.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
