„Tai įvyko labai greitai“, – sako Islandijos meteorologijos tarnybos geofizikas Benediktas Ófeigssonas.
Išsiveržimas prasidėjo netoli gruodžio ugnikalnio išsiveržimo vietos. Tiesioginėje vaizdo transliacijoje buvo matyti iš plyšio žemės paviršiuje tekanti lava, kurios žara apšvietė į nakties dangų kylantį dūmų debesį.
Islandijos meteorologijos tarnybos geofizikė Kristín Jónsdótt sako, kad yra didelė tikimybė, jog išsiveržimo pradžioje atsivers nauji plyšiai. Labiausiai tikėtina, kad jie bus į šiaurę ir pietus nuo tos vietos, kur dabar vyksta išsiveržimas. „Laimei, išsiveržimas yra į šiaurę nuo Grindaviko ir toliau nuo visos infrastruktūros“, – sako geofizikė.
Nacionalinės gynybos agentūros operacijų vadovė Hjordis Guðmundsdottir pranešė, kad prasidėjus magmos tekėjimui, civilinės gynybos sistema buvo atnaujinta, o Grindaviko apylinkėse paskelbta evakuacija.
Ji teigė, kad gyventojų ten nėra, tačiau teko evakuoti žmones iš toje vietovėje esančių viešbučių, įskaitant Žydrąją lagūną. Žydrosios lagūnos pranešime sakoma, kad evakuacija praėjo sklandžiai ir lankytojai jau perkelti į kitus viešbučius arba yra pakeliui.
Islandijoje yra daugiau nei 30 aktyvių ugnikalnių sistemų, tai didžiausias skaičius visoje Europoje.
Islandija yra tiesiai virš povandeninio Vidurio Atlanto kalnagūbrio – Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes skiriančio plyšio vandenyno dugne.
Naujas ugnikalnio išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje 2021 m. įvyko po aštuonių šimtmečių pertraukos. Nuo to laiko fiksuoti jau 6 išsiveržimai, o vulkanologijos ekspertai mano, jog tai galėtų būti naujos ugnikalnių aktyvumo eros šiame regione pradžia.
Maždaug 3 700 gyventojų turintis Grindaviko miestelis pradėtas evakuoti dar lapkričio mėnesį po virtinės žemės drebėjimų, kurie, kaip teisingai manyta, pranašavo išsiveržimą.
Tiesa, paskutinis, sausio 14 d. įvykęs ugnikalnio išsiveržimas pridarė nemenkų nuostolių – sunaikinti bent 53 pastatai. Pirmą kartą per beveik pusę amžiaus namus Islandijoje sunaikino lavos masės.
Norvegijos meteorologijos agentūra pirmadienį apskaičiavo, kad po sausio 14 d. įvykusių išsiveržimų susikaupė apie 9 mln. kubinių metrų magmos.
