Kremavimo vandeniu (arba resomacijos) metu kūnas dedamas į plieninį indą, pripildytą vandens ir šarminio tirpalo. Tuomet jis kaitinamas, o maždaug po trijų-keturių valandų lieka tik kaulai. Tada jie sumalami į baltus miltelius, sudedami į urną ir atiduodami šeimai. Skaičiuojama, kad šis būdas sunaudoja penkis kartus mažiau energijos nei kremavimas ugnimi.
„Ilgus dešimtmečius buvo tik du pagrindiniai pasirinkimai, kai kalbama apie žmonių gyvenimo pabaigą: laidojimas ir kremavimas. Mes suteiksime žmonėms dar vieną alternatyvą kaip palikti šį pasaulį, nes šiame natūraliame procese naudojamas vanduo, o ne ugnis, todėl jis švelnesnis kūnui ir draugiškesnis aplinkai“, – sako Džulianas Atkinsonas, laidojimo bendrovės „Kindly Earth“ direktorius.
Atrodo, kad tokia paslauga yra paklausi. JK atlikta apklausa parodė, kad beveik 90 proc. žmonių nežinojo termino resomacija, tačiau paaiškinus šią paslaugą, mažiau beveik trečdalis teigė, kad ją rinktųsi savo laidotuvėms, jei ji būtų prieinama.
„Per pastarąjį dešimtmetį išaugęs susirūpinimas ekologija ir tvarumu bei noras būti gamtos dalimi arba ilsėtis natūralioje aplinkoje reiškia, kad vis daugiau žmonių svarsto apie savo kūno poveikį aplinkai po mirties“, – sako Durhamo universiteto Teologijos ir religijos katedros profesorius Douglas Daviesas.
Per vieną tradicinį kremavimą išmetama apie 245 kg anglies dioksido. Tradicinis laidojimas taip pat turi neigiamų pasekmių aplinkai. Balzamavimo procese naudojamos cheminės medžiagos gali išsilieti ir užteršti aplinkinį dirvožemį bei vandens telkinius.
Jungtinė Karalystė – ne vienintelė Europos šalis, atsigręžianti į naująjį kremavimo būdą. Šiais metais Airijoje bus atidaryta pirmoji vandens kremavimo įstaiga. Ši paslauga taip pat teikiama JAV, Kanadoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Belgija ir Nyderlandai yra vienos iš Europos šalių, norinčių įdiegti resomaciją, tačiau pirmiausia reikia įveikti tam tikras teisės aktų kliūtis.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
