Smulkaus sudėjimo, neaukštas, stilingai apsirengęs vaikinas juokiasi: „Ar pažvelgusi į mane suprastumėte, kad esu gėjus?“
Pasakau, jog įtarti galėčiau tiktai išgirdusi, kaip manieringai jis taria žodžius. Justas mano, kad jo kalbėjimo būdui įtakos turėjo anglų kalba, tačiau pripažįsta: egzistuoja gana aiškūs požymiai, išskiriantys gėjus iš kitų.
Kad yra gėjus, Justas, dirbantis turizmo projektų vadovu kelionių agentūroje, kalba drąsiai.
Prieš metus jis į Lietuvą grįžo iš Anglijos, kur praleido daugiau nei dešimt metų ir įprato atvirai kalbėti apie savo lytinę orientaciją.
Svetimoje šalyje Justas atsidūrė būdamas šešiolikos, kai ten išvyko jo sesuo. Baigė mokslus, susijusius su medicina, dirbo ligoninėje.
„Grįžau į Lietuvą, nes susirgo tėvas, reikėjo jam padėti“, – sako J.Sereika. Planavo pabūti porą mėnesių, bet užtruko ilgiau – atsirado draugų, naujas ir įdomus darbas.
Anglijoje gėjus jautėsi visiškai laisvai ir patogiai, o požiūris į homoseksualus Lietuvoje šiek tiek sutrikdė.
Darbdavys, priėmęs į darbą, neklausė jo apie lytinę orientaciją.
„O kam to klausti? – stebiuosi. – Tai juk nesusiję su darbu.“
J.Sereika aiškina, jog gėjams svarbu turėti galimybę dokumente pažymėti varnelę prie lytinės orientacijos grafos.
„Vadinasi, darbdavys tavimi pasitiki ir tau parodo, jog tai, koks esi, nėra blogai, – aiškina J.Sereika. – Saugiau, kai darbdavys žino, koks jo darbuotojas. Kad galėtų apginti, jeigu darbovietėje įvyktų konfliktas dėl to, jog dirba gėjus.“
„Kodėl gėjams taip svarbu visam pasauliui išrėkti, kad yra tokie? Kodėl neužtenka gyventi savo gyvenimo, džiaugtis, mylėti ir nesukti galvos, ką apie juos mano kiti?
Kam reikalingi paradai, įvairūs reikalavimai, erzinantys visuomenę?“ – klausiu Justo.
Vaikinas tikina, jog tai nėra noras pasisakyti, kas esi.
Jam Lietuvoje labiausiai trūksta galimybės atvirai, nesislapstant rodyti savo orientaciją. Būti savimi, kaip pats sako.
Dviem vaikinams nejauku romantiškai sėdėti kavinėje – iškart sulaukia šnairuojančių žvilgsnių. Žmonės priešiškai vertina gėjus, nors Justas pastebėjo, kad ne tik juos – lietuviai labai uždari, šalti, susikaustę, gatvėje nesišypsantys.
Jeigu J.Sereikos kas nors atvirai paklausia apie jo lytinę orientaciją, jaunas vyras neslėpdamas atsako esąs gėjus.
Fiziškai dėl to dar nenukentėjo, bet nemalonių situacijų buvo.
„Linksminomės su draugais viename Vilniaus klube, šokome su panelėmis. Prie tų merginų priėjo nepažįstami vaikinai, jos pasakė, kad yra su draugais.
Jie prikibo prie manęs, kodėl aš, gėjus, turiu draugių merginų, bandė tyčiotis. Nesu iš tų, kurie nusileidžia. Kodėl turiu tylėti, kai man sako tai, kas nėra teisinga?“ – konfliktą viename Vilniaus klube prisimena Justas.
Jo manymu, tokių situacijų galėtų ir nebūti, jeigu visuomenės požiūris į gėjus būtų atviras ir nepriešiškas.
Gėjų eitynės Vakaruose yra spalvinga viso miesto bendruomenės šventė: gatvėse uždaromas eismas, pasižiūrėti linksmybių susirenka šeimos su vaikais, gėjų organizacijos renka lėšas labdarai.
Justas Lietuvoje pasigenda visuomenės ir ypač moksleivių švietimo lytinės orientacijos klausimais. Anglijos mokyklose, kur jam teko mokytis, tai išsamiai aptariama, mokytojai žino, ką patarti mokiniui, jeigu jis prisipažįsta supratęs esantis netradicinės lytinės orientacijos.
Tiesa, patyčių dėl orientacijos būna ir Anglijoje, tačiau ten joms duodamas griežtesnis atkirtis.
Vaikinas įsitikinęs, kad lytinę orientaciją nulemia biologiniai veiksniai – tam įtakos neturi nei auklėjimas, nei viešas apie tai kalbėjimas.
„Arba esi gėjus, arba ne. Nebūna taip, kad sulaukęs, tarkim, 27 metų žmogus staiga nutaria tapti gėjumi“, – sako jis.
Jis pats suprato esantis homoseksualus paauglystėje, būdamas maždaug 14 metų.
Spėjo padraugauti ir su mergina, mylėjosi su ja. Bet vyrams jautė visai ką kita.
„Pažvelgiu į merginą, pažvelgiu į vaikiną ir pajuntu, kad vaikinas labiau traukia“, – aiškina Justas.
Dabar jam nekiltų minčių įsitempti į lovą merginos, kad ir kokia graži ji būtų.
Norėdamas aiškiau susivokti Justas paslapčia pradėjo lankytis gėjų klube.
Apie tai niekam iš bendraamžių nepasakojo. Tai vyko Anglijoje.
Nors norintiems patekti į klubą buvo nustatytas amžiaus cenzas, lietuvis rasdavo būdų, kaip į jį patekti. Bendraudamas su vyresniais gėjais, klausydamas jų gyvenimo istorijų vaikinas suprato, kad jo patirtis panaši į jų.
Meilės jausmas gėjams, pasak Justo, taip pat svarbus kaip ir heteroseksualams. Nors ir tarp vienų, ir tarp kitų pasitaiko tokių, kurie ieško tiktai nuotykių, nenori įsipareigoti ir dažnai keičia partnerius.
Justas šiuo metu turi partnerį – tai antrasis jo partneris vyras.
„Santykiai klostosi taip, kaip klostytųsi su mergina, – pasakoja J.Sereika. – Pradedi bendrauti, susirašinėji trumposiomis žinutėmis, užsimezga ryšys.
Susitinki, nueini kavos ar į kiną. Ir pasimatymai būna, ir visa kita, tiktai slapčiau, nes čia – Lietuva.“
Justo draugas – lietuvis, turintis gerą išsilavinimą, dirbantis Vyriausybėje.
J.Sereikos mylimasis aplinkiniams neišsiduoda esąs gėjus. Kai bendradarbiai susirenka į vakarėlį su antrosiomis pusėmis, jis eina vienas, nors kaip Justo mylimasis yra nuvykęs ir pas jo tėvus.
Justas tikina susitaikęs su tuo, kad negali su savo mylimuoju rodytis viešumoje kaip pora: „Lietuvoje dirbdamas tokį darbą negali viešai pasisakyti apie gėjus ar juos apginti.“
Į vakarėlius su savo partneriu jis net ir nenorėtų eiti – nežinotų, ką veikti ir apie ką kalbėti su jo kolegomis. Pora kartu negyvena, tiktai susitikinėja.
„Lietuvoje yra daugybė gėjų, – sako Justas. – Tik jie labai užsislaptinę. Pažįstu nemažai gėjų, kurie dirba prestižinius darbus.
Kai kurie lankosi klubuose – Vilniuje jų tiktai du, pogrindiniai. Ne pagrindinėje gatvėje, kaip būtų Londone ar Mančesteryje, o tokiose vietose, kurių niekas nežino ir niekas nemato.“
Kai kurie Justo pažįstami Lietuvos gėjai yra vedę, turi vaikų.
„Man jų gaila, – sako vaikinas. – Žmonos, aišku, nežino.
Šie vyrai už mane vyresni penkiolika–dvidešimt metų – jų jaunystės laikais Lietuvoje nebuvo gėjų klubų, apskritai jokių galimybių su kuo nors susipažinti. Jie neturėjo kitos išeities, tik vesti, dirbti ir išlaikyti šeimas. Sunku tokiems žmonėms. Jie jaučiasi blogai. Jie meluoja savo šeimai.“
Justo manymu, vyras, žmoną apgaudinėjantis su meiluže, ją apgaudinėja mažiau nei su meilužiu.
Gėjus gali mylėtis ir su moterimi, bet mylintis su vyru emocijos būna daug stipresnės.
„Su moterimi pasimyli, ir viskas. Nėra jokio noro po to apsikabinti, jokio artumo pojūčio“, – atvirai aiškina Justas.
Apie savo netradicinę lytinę orientaciją portalui lrytas.lt prieš pusmetį atvirai papasakojęs J.Sereika sulaukė daug dėmesio.
Nors toli gražu ne visi palaikė vaikiną, šiandien Justas sako, jog nesigaili apie tai prabilęs.
„Kuo daugiau žmonių žinos, kuo gyvena gėjai, tuo geriau“, – sako jis.
Užgauliojimai pylėsi tik interneto komentaruose – gyvai vaikinas sulaukė daugybės gerų žodžių ir padrąsinimo.
„Kalbėti apie tai svarbu ne tik man, bet ir visuomenei, – sako Justas. – Svarbu, kad Lietuvos žmonės žinotų, jog kitokia orientacija – žmogaus laisvės išraiška.
Reikia būti atviram, pasitikėti savimi ir nebijoti neigiamo žmonių nusiteikimo.“
